Nors praėjusį penktadienį ugdymo įstaigos Pedagogų etikos komisija sprendė, ar moteris gali toliau dirbti mokytoja šioje gimnazijoje, kol kas verdiktas lieka neaiškus.
Sukėlė mokyklos bendruomenės pasipiktinimą
Prieš pora savaičių Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos feisbuko paskyroje buvo patalpintas įrašas, kuriame skelbiama, kad ugdymo įstaiga sulaukė informacijos, jog prie Vilniuje, Katedros aikštėje, eksponuojamo rusų tanko organizuotoje karo nusikaltimų palaikymo akcijoje galimai dalyvavo viena jų mokytoja.
„Gimnazija gavo neoficialios informacijos, kad mūsų gimnazijos mokytoja dalyvavo Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusioje kelių žmonių organizuotoje karo nusikaltimų palaikymo akcijoje.
Gimnazijos Pedagogų etikos komisijai pavesta skubiai išnagrinėti gautą informaciją ir pateikti savo išvadas“, – pranešė ugdymo įstaigos atstovai.
Jie pabrėžė, kad gimnazija nėra gavusi jokios oficialios informacijos iš valstybės tarnybų dėl mokytojos įvykdyto administracinio ar kitokio pobūdžio nusižengimo, todėl kol kas neturi teisinio pagrindo taikyti teisinės atsakomybės priemonių.
Be to, ugdymo įstaigos atstovai tvirtino, kad nėra gavę jokios informacijos ir iš gimnazijos bendruomenės, kad mokytoja mokymo proceso metu darbe ar su darbu susijusioje aplinkoje skleistų informaciją, kuri sudarytų pagrindą taikyti jai teisinę atsakomybę už Rusijos agresijos prieš Ukrainą palaikymą.
Nors mokytojos tapatybės gimnazija nusprendė neviešinti, ji buvo identifikuota iš karo nusikaltėlių palaikymo akcijos metu po viešąją erdvę pasklidusių vaizdo įrašų. Juose matyti, kaip R.Kovalskienė filmuoja vieną iš akcijos organizatorių, savo vyrą J.Kovalskį.
Šie įrašai kaipmat pasklido ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos paskyros komentaruose.
„Lietuvos Respublikos Konstitucija man garantuoja laisvę laisvai judėti kur aš noriu ir kada noriu, teisę stebėti ką noriu, filmuoti ką noriu, laisvai rinkti informaciją. Tai galiu daryti neturėdama jokių tikslų“, – į kritiką komentaruose atsakė pati R.Kovalskienė.
„Dabar „aš tik filmavau“. Paskui „aš tik šovinius padavinėjau savo vyrui, šaudančiam į tuos, kas nemyli Rusijos“, – ironizavo komentatoriai.
Mokyklos atstovai tuomet nurodė, kad pedagogės atžvilgiu taikomas rekomendacijų algoritmas vadovaujantis Švietimo mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. SR-1495 „Dėl teisinių priemonių mokytojams, kurie pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, skleidžiant dezinformaciją ir melą“.
Apie tai, kad mokytojos elgesys nuodugniai tiriamas, portalui lrytas.lt tuomet teigė ir Utenos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas.
„Pirminiais duomenimis, būtent pačioje mokykloje iš mokytojos agitacijų ar pokalbių karo tema nėra pastebėta. Aišku, dėl šeimos mes turime informacijos, kad kai kurie jos šeimos nariai turi tokias pakraipas. Tai tas dalykas yra jautrus.
Faktas tas, kad mes visų tokių mokytojų, kurie palaiko karą Ukrainoje, kurie yra rašistai, netoleruojame, ir mūsų atsakas bus pats griežčiausias – nesvarbu, ar tai yra mokykla, ar kita institucija“, – pabrėžė jis.
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas portalui lrytas.lt taip pat tvirtino, kad tokie mokytojos veiksmai yra netoleruotini. Jis neslėpė kalbėjęsis su pačia pedagoge, tačiau neatskleidė, ar ji gailisi savo poelgio.
Direktorius sprendimo nežino?
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos Pedagogų etikos komisija spręsti, ką toliau daryti su R.Kovalskiene, rinkosi dar praėjusią savaitę, penktadienį.
Tiesa, ugdymo įstaigos direktorius S.Brasiūnas pirmadienį tikino jokios informacijos apie komisijos priimtą sprendimą dėl jo vadovaujamos gimnazijos matematikos mokytojos tikino neturįs, nes savaitgalį susirgo Pedagogų etikos komisijos pirmininkė.
Jis portalui lrytas.lt patvirtino, kad R.Kovalskienė šiuo metu toliau mokytojauja gimnazijoje. Kurį laiką ji turėjo nedarbingumą.
„Kadangi aš nesu Pedagogų etikos komisijos narys, aš tik žinau, kad buvo posėdis, o šiuo metu posėdžio pirmininkė serga, todėl išvados iki manęs nėra atėjusios. Nežinau, ar jos yra parašytos. Pokalbis buvo, o daugiau informacijos neturiu“, – portalui lrytas.lt aiškino S.Brasiūnas.
Paklaustas, ar nesiteiravo pačios mokytojos arba kitų komisijos narių, koks sprendimas buvo priimtas, direktorius teigė, kad klausti pačios pedagogės būtų neetiška. Dėl kitų komisijos narių aiškaus atsakymo S.Brasiūnas nepateikė.
Pastebėjus, kad jis galėtų paskambinti Pedagogų komisijos pirmininkei ir išsiaiškinti, koks sprendimas priimtas, direktorius nukirto, jog „sergančiam žmogui – tai ne draugui skambinti“.
Ar mokytoja bus išmesta iš darbo, tikino nežinantis ir Utenos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas R.Kraulišas. Jis svarstė, kad, nors mokytojos veiksmai iššaukė nemažą tiek tėvų, tiek vaikų pasipiktinimą, neaišku, ar mokyklos vadovybė turės pagrindą pedagogę atleisti.
„Neturėtų tokie žmonės būti šalia vaikų, šalia pedagoginio darbo, bet įstatymai turbūt stabdo ir vadovus priimti drastiškesnius sprendimus“, – pastebėjo savivaldybės atstovas.
Parengtas specialus algoritmas
Tiesa, portalas lrytas.lt jau anksčiau yra rašęs, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra parengusi mokykloms specialias rekomendacijas, kaip elgtis, susidūrus su karą Ukrainoje neigiančiu ar kitaip neapykantą skatinančiu mokytoju.
„Kai mokytojas viešai, socialiniuose tinkluose, per pamokas ar kitoje mokyklos veikloje pritaria tarptautiniams nusikaltimams, jo veikla gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu. Jame pažymima, kad už viešą karo nusikaltimų, genocido neigimą, menkinimą jis gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nors Baudžiamojo kodekso straipsnyje neužsimenama apie karą Ukrainoje, balandžio 12 dieną Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą“, – sakė ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas.
Pasak jo, mokyklos administracija turėtų aiškiai informuoti visus įstaigos darbuotojus, kad viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu.
„Todėl tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje, darbo metu ar susijusioje su darbu aplinkoje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Mokyklos vadovas, gavęs informaciją apie mokytojo pamokose, mokykloje ar viešai skleidžiamą dezinformaciją, karo ir genocido pateisinimą, turi iš karto reaguoti“, – pabrėžė ŠMSM atstovas.
Anot D.Luko, įstaigos vadovas turėtų inicijuoti pokalbį su mokytoju bei etiškai ir dalykiškai pasiūlyti nutraukti darbo sutartį arba mokytojo pareiškimu, arba šalių susitarimu. Jei pedagogas nesutinka, reikėtų raštu jo paprašyti, jog šis pasiaiškintų dėl savo elgesio.
„Darbo kodekse pasakyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos priimtuose vietiniuose dokumentuose.
Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos“, – nurodė jis.
