Apie incidentą jau informuota policija, savo ruožtu Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pripažįsta, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas rajono mokyklose tapo sunkiai įveikiama problema ir žada griežtus sprendimus bei dar daugiau prevencinių priemonių.
Kalbėsis ir su tėvais
Apie vienoje iš Širvintų mokyklų įvykusią nelaimę feisbuke paskelbė pati Širvintų merė Ž.Pinskuvienė.
„Dar nėra žinoma, kokių tiksliai medžiagų pavartojęs vaikas išvežtas į ligoninę. Nepaisant visų vykdomų prevencinių programų, klasės valandėlių, socialinių pedagogų, bendruomenės pareigūnų švietėjiškos veiklos.
Dar daug anksčiau policijai buvo perduota informacija apie galimus psichotropinių medžiagų vartojimo atvejus ar apie galimas platinimo vietas ir t.t. Tačiau situacija nesikeičia. Suprantama, kad reikalingi stiprūs sprendimai“, – rašė Ž.Pinskuvienė.
Širvintų vadovė portalui lrytas.lt patvirtino, kad apie šį konkretų atvejį policijos pareigūnai informuoti. Ji pasakojo, kad vienas miestelio mokykloje besimokantis mokinys nualpo, pavartojęs neaiškių, galimai psichotropinių medžiagų.
Tiesa, Ž.Pinskuvienė dėl saugumo aspektų tikino neatskleisianti nei mokyklos pavadinimo, nei moksleivio lyties.
„Vaikas apalpo. Ką ten tokio pavartojo, tie daiktai yra paimti, ir viskas. Vaikas išvežtas į ligoninę – šiandien mums suteikė informacijos, kad jis atsigavęs, jaučiasi gerai.
Kaip aš sakau – galima slėptis, galima bėgti nuo problemos, galime bijoti apie tai kalbėti, galime bijoti užsitarnauti nekokį vardą ir autoritetą, bet mes privalome pradėti kalbėti spręsti šitą problemą. Tik meras to nepadarys“, – pabrėžė Širvintų merė.
Pasak Ž.Pinskuvienės, jau šią savaitę visose mokyklose bus griežtinamos prevencijos priemonės, papildomai kalbamasi su tėvais.
„Mokykla įdėjusi maksimaliai pastangų, nuolat vykdomos įvairios prevencinės programos, bet tai neveikia. Jau nuo ketvirtadienio organizuojame visose mokyklose susitikimus su tėvais, nes tik tėvai gali leisti priimti tam tikrus labai griežtus sprendimus. Mes turime apie tai kalbėtis, jeigu mums rūpi vaikai, jų sveikata ir gyvybė.
Aš dažnai tėvams sakau – mano vaikai užauginti, jūsų vaikai auga – mes turime juos apsaugoti. Tai arba darome, arba nedarome“, – portalui lrytas.lt kalbėjo merė.
Ji pridūrė, kad jau yra dalyvavusi susitikime ir su policijos atstovais, bet didelių pokyčių tai irgi neatnešė.
„Jei ir policija šioje vietoje nepadeda, mes nebežinome, kur kreiptis pagalbos. Reikia labai griežtų priemonių, nes ši situacija labai liūdina. Baisiausia, kad vis jaunesni vaikai patenka į šitas situacijas.
Kai tu matai, kad mokyklos direktorius įdėjęs maksimaliai pastangų, mokytojai deda pastangas, bet vis tiek tai ateina iš šono, iš kitur, kartais mokyklų vadovai jau yra bejėgiai“, – aiškino Ž.Pinskuvienė.
Širvintų merė patikino, jog, jei bus gautas moksleivių tėvų leidimas, savivaldybė jau netrukus vykdys griežtesnes priemones. Kokios jos bus, ji kol kas neatskleidė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai patvirtino, kad įvykio aplinkybės šiuo metu tikslinamos.
Problema paplitusi daugelyje mokyklų?
Portalas lrytas.lt neseniai jau rašė, jog pastaruoju metu į viešumą iškylantys incidentai atskleidžia pavojingą madą – jaunuoliai vis drąsiau svaiginasi narkotikais, o problema neretai pastebima net pačiose mokyklose.
Su moksleiviais dirbantis socialinis pedagogas Tadas Mindaugas Matijošaitis kiek anksčiau dalijosi įžvalgomis, jog situacija dėl paauglių svaiginimosi ugdymo įstaigose labai skirtinga – pavyzdžiui, progimnazijose labiau dominuoja tokie kvaišalai kaip elektroninės cigaretės, o štai vyresni, gimnazinių klasių moksleiviai, dažniau linksta būtent prie psichoaktyviųjų medžiagų.
„Ar šita problema yra opi, mes negalime tiksliai pasakyti. Jeigu mokykloje mes pastebime kažkokias neaiškias mokinio reakcijas, kad galbūt yra išsiplėtę vyzdžiai, jis neadekvačiai elgiasi, pagal turimą praktiką ir mokyklos numatytą vidinę tvarką turime iškviesti tėvus, mokinį su tam tikrais pastebėjimais jiems perduodame ir jau tėvų atsakomybė yra tai, kaip ta istorija toliau rutuliojasi – ar jie kreipsis į medikus, ar į priklausomybių ligų centrą, ar į visuomenės sveikatos biurą, kuris vykdo ankstyvosios intervencijos programą jaunimui.
Mes šitos informacijos ir grįžtamojo ryšio negauname, nes šeimai dažniausiai apie tai kalbėti yra tabu, ir tai yra suprantama“, – pasakojo socialinis pedagogas.
T.M.Matijošaičio teigimu, dažnu atveju moksleiviai narkotikus išbando ar juos vartoja už ugdymo proceso ribų, kadangi suvokia ir žino, kaip mokykla į tai reaguos bei kokių veiksmų gali imtis.
„Mokykloje mes neturime testų, kaip būtų galima matuoti, ištirti, antra vertus – be tėvų sutikimo mes nepilnamečių testuoti ir negalėtume. Tai mūsų rankos yra surištos, ir ką mes galime padaryti – ugdymo įstaigos atlieka švietėjišką veiklą, mes kalbame apie psichoaktyvias medžiagas, žalą žmogaus organizmui, tai yra integruojama į ugdymo procesą ir apie tai kalbame, bet pagrindinė atsakomybė vis tiek yra jau tėveliams, ir viskas šiuo atžvilgiu priklauso nuo jų.
Tai nėra karštos bulvės mėtymas, bet labai priklauso, kiek tėvai pasitiki specialistais. Natūralu, kad kartais taip atsitinka, jog vaikai pabando ir kažkas nutinka, bet viskas priklauso nuo tėvų reakcijos, kaip jie sureaguos ir kokių priemonių, veiksmų imsis“, – aiškino socialinis pedagogas.
T.M.Matijošaičio manymu, „su burtų lazdele“ šios problemos neišspręsi, tačiau prie to, kad narkotikų vartojimo tarp moksleivių mastai mažėtų, gali ir turėtų prisidėti visi ugdymo proceso dalyviai – mokykla, tėvai ir mokinys.
Socialinis pedagogas taip pat atkreipė dėmesį į ženklus, kurie gali signalizuoti apie tai, kad vaikas ar paauglys galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – tai neadekvatus elgesys, išsiplėtę akių vyzdžiai, mieguistumas, nevalingos reakcijos ar judesiai, vaikas gali vengti rodyti savo daiktus ar dėti juos tose vietose, kuriose buvo įprasta.
