ŠMSM atsako: ką turės pasirinkti dešimtokai ir kokią įtaką pasirinkimai turės būsimiems brandos egzaminams?

Dešimtokai rinksis iš privalomų dalykų, privalomai pasirenkamų dalykų ir laisvai pasirenkamų dalykų. Rinktis reikia mažiausiai 8 dalykus. Privalomų pamokų minimumas – 25 val. per savaitę, maksimumas – 35 val. per savaitę.

Visiems privalomi dalykai: lietuvių kalba ir literatūra (gimtoji kalba ir literatūra mokyklose tautinių mažumų kalbomis), matematika, fizinis ugdymas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalbai ir literatūrai bei matematikai mokytis reikia pasirinkti ir mokymosi kursą – išplėstinį ar bendrąjį. Mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla.

Rinktis reikia bent po vieną ar kelis iš privalomai pasirenkamų dalykų: užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų); visuomeninio ugdymo (geografija, istorija, ekonomika ir verslumas, filosofija); gamtamokslinio ir technologinio ugdymo (biologija, chemija, fizika, informatika, inžinerinės technologijos); dorinio ugdymo (tikyba, etika); meninio ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis, medijų menas, taikomosios technologijos).

Galima rinktis papildomai: iš modulių, skirtų giliau mokytis privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų; iš profesinio mokymo programos modulių, skirtų įgyti pasirinktą kvalifikaciją ar jos dalį; iš laisvai pasirenkamų dalykų (nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, geografinės informacinės sistemos, astronomija, menų istorija, psichologija, teisė, etninė kultūra).

IV klasėje bus galima keisti pasirinktus dalykus, tačiau mokinys turės laikyti naujai pasirinktų dalykų tarpinius patikrinimus, rašoma pranešime.

Pagrindiniam išsilavinimui įgyti reikalavimai nesikeičia. Kaip ir dabar, pagrindinis išsilavinimas 2023 m. įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (PUPP).

Kokiu mažiausiu balu mokiniui reikia išlaikyti PUPP, nėra nustatyta. Jeigu PUPP įvertinimas nesieks 4 balų, III klasėje tokiems mokiniams bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir teikiama mokymosi pagalba.

Nuo 2024–2025 m. m. atsiras reikalavimas PUPP būti išlaikius ne mažiau kaip 4 balais. Šis pokytis palies dabartinius aštuntokus, pažymima pranešime.

Visi brandos egzaminai bus valstybiniai – nebeliks mokyklinių. Kad mokiniai galėtų nuosekliau atskleisti įgytas žinias bei gebėjimus ir patirtų mažiau įtampos dėl vienintelės galimybės žinias ir gebėjimus pademonstruoti per egzaminą, kuris nulemia jų ateities akademinius ir profesinius planus, dvejų metų mokymosi turinys suskaidomas mažesnėmis dalimis.

Valstybinis brandos egzaminas išskaidomas į dalis:

2 tarpinius patikrinimus ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų;

1 tarpinį patikrinimą ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu šių dalykų: tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, inžinerinių technologijų, istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo.

Mokiniams pasirinkti bus siūlomi 3 nauji valstybiniai brandos egzaminai: filosofijos, ekonomikos ir verslumo bei inžinerinių technologijų, skelbia SMŠM.

Kadangi III–IV gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bus mokomasi pagal bendrojo arba išplėstinio kurso programą, atitinkamai organizuojami du atskiri – bendrojo ar išplėstinio kurso – šių dalykų valstybiniai brandos egzaminai. Egzaminas laikomas to kurso, kuriuo mokomasi dalyko.

Brandos egzaminas bus išlaikytas surinkus 35 iš 100 galimų taškų. 40 proc. įvertinimo bus galima surinkti jau prieš pagrindinę egzaminų sesiją: tarpinių patikrinimų III ir IV gimnazijos klasėje metu bus galima surinkti nuo 0 iki 40 taškų, o pagrindinės sesijos metu – nuo 0 iki 60 taškų, pažymima pranešime.

Brandos atestate įrašomi tiek tarpinio patikrinimo rezultatai, tiek bendras valstybinio brandos egzamino rezultatas, susidedantis iš tarpinio patikrinimo ir egzamino, laikyto pagrindinės sesijos metu.

Jie vyks kitais mokslo metais, III gimnazijos klasėje. Tarpiniai patikrinimai bus brandos egzamino dalis.

Patikrinimai leis mokiniams sukaupti dalį baigiamojo vertinimo, išskaidys mokymosi krūvį, mažins įtampą per brandos egzaminų sesiją. Jie bus organizuojami mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje, vietoje pirmos ar antros pamokos, kad pasibaigus patikrinimams galėtų būti tęsiamos įprastos pamokos. Beveik visi tarpiniai patikrinimai vyks elektroniniu būdu, rašoma pranešime.

Tarpiniai patikrinimai bus rengiami iš privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbų, visuomeninio ugdymo, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo.

Dalyvauti tarpiniame patikrinime turės visi mokiniai. Tik dalyvavus tarpiniame patikrinime (jei organizuojamas 1 patikrinimas) arba tarpiniuose patikrinimuose (jei organizuojami 2 patikrinimai) bus galima rinktis laikyti likusią egzamino dalį pagrindinės sesijos metu.

Nedalyvavus tarpiniame patikrinime dėl pateisinamos priežasties III gimnazijos klasėje, bus sudaryta galimybė tarpinį patikrinimą laikyti IV gimnazijos klasėje su tų metų III gimnazijos klasės mokiniais.

Nedalyvavus dėl pateisinamos priežasties lietuvių kalbos ir literatūros ir (arba) matematikos antrajame tarpiniame patikrinime IV gimnazijos klasėje, bus sudaryta galimybė jį laikyti dar tais pačiais mokslo metais iki pagrindinės egzaminų sesijos pradžios, pažymima pranešime.

Tokiu atveju jo brandos atestate bus fiksuojamas tik tarpinio patikrinimo rezultatas. To nepakaks norint baigti vidurinio ugdymo programą. Kaip ir iki šiol, brandos atestatui gauti reikės išlaikyti ne mažiau kaip 2 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir kito pasirinkto dalyko.

Kiek egzaminų reikės būti išlaikius norint stoti į aukštąsias mokyklas 2025 metais?

Reikės būti išlaikius ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių egzaminų, jiems nebūtinas matematikos egzaminas.

Pretenduojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas galios tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Bendrojo kurso valstybinio brandos egzamino rezultatas prilygs 60 proc. išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino rezultato. Pavyzdžiui, gavus 80 balų bendrojo kurso valstybinio brandos egzamino, rezultatas atitiks išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino 48 balus.