Anot jos, tai rodo, kad Lietuvos mokytojai, dažnai kritikuojami dėl senamadiško požiūrio į žmogaus teisių klausimus, ima kritiškai vertinti informaciją ir bando keisti pasaulį.
„Kas yra džiuginančio, kad pradeda į tai reaguoti ne tik mokiniai. Anksčiau dažniausiai reaguodavo mokiniai, nes jie nesuprasdavo, sakykime, tos didžiulės atskirties tarp to, kas jiems yra įdomu, tarp to, kokiam pasaulyje gyvena, kuo domisi, tarp žmogaus teisių principų, kuriuos jie laiko svarbiais savo gyvenimo aspektais“, – Eltai komentavo J.Juškaitė.
„Bet šiuo atveju aš labai džiaugiuosi, kad parašė mokytoja iš Alytaus – Meilė Platūkienė, ir kad mokytojai irgi taip pat tampa vis dažniau tie kritiški balsai, kad jiems tokie dalykai nepraslysta pro akis, jie nesupranta, kodėl reikėtų formuoti tokį stereotipinį požiūrį į literatūrą, kodėl mergaitės negali skaityti vyriškų kūrinių“, – teigė žmogaus teisių centro direktorė.
Iki pirmadienio vakaro LMNŠC organizuojamo meninio skaitymo konkurso vertinimo kriterijuose buvo įrašytas draudimas „skaityti merginoms vyriškus tekstus ar atvirkščiai, nes istorija virsta melu“. Lietuvos žmogaus teisių centrui socialiniame tinkle „Facebook“ paviešinus šį diskriminuojantį vertinimo kriterijų, LMNŠC jį pašalino.
„Naujienos – susisiekė LMNŠC Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas Gediminas Beresnevičius, kuris atsiprašė, pasakė, kad punktas nelogiškas ir diskriminuojantis, todėl bus pašalintas. Dėkojame jam, tikėkimės tokių atvejų ateityje nebebus“, – pirmadienio vakarą feisbuko įrašą atnaujino žmogaus teisių centras.
Centro direktorė J.Juškaitė pridūrė, kad toks diskriminuojantis vertinimo kriterijus nebuvo ir iki galo aiškus.
„Ten buvo parašyta vyriškus (tekstus – ELTA), tai sunku pasakyti, ar čia turima omenyje lytis, ar gal apskritai kažkoks platesnis literatūros kontekstas. Čia gal turima omeny, kad mergaitės neturėtų skaityti apie kokius nors didžiavyrius karžygius literatūros, nes tai yra vyriška.
Arba atvirkščiai, kad vaikinai neturėtų skaityti kažkokios literatūros, kuri yra lyrinė, kuri yra emocinga, jautri ir neatitinka vyriškumo standartų. Tai sunku iki galo suprasti“, – pažymėjo žmogaus teisių ekspertė.
„Bet noriu pabrėžti, kad šita informacija atėjo iš mokytojos. Mes dažnai kritikuojame mokytojus – sakome, kad jie gyvena šiek tiek kitoje realybėje nei mūsų mokiniai, jaunimas. Bet aš džiaugiuosi, kad iš tikrųjų tie pokyčiai vyksta, ir kad mokytojai kritiškai vertina informaciją ir bando keisti pasaulį aplink save“, – akcentavo J.Juškaitė.
