Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, prekybos, transporto ir saugojimo, statybos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse.
„Planuodami priėmimo į profesinio mokymo įstaigas skaičius stengiamės kuo geriau atliepti regionų darbo rinkos poreikius, todėl remiamės regionų plėtros tarybų, socialinių partnerių siūlymais.
Vadovaujamės ir Vyriausybės strateginės analizės centro prognostinės analizės duomenimis, kurie rodo, kad 2020–2026 m. augs paklausa didmeninės ir mažmeninės prekybos, autoremonto, apdirbamosios gamybos, kitose srityse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Kitąmet – daugiau laisvės profesinėms mokykloms planuoti priėmimą
Nuo 2024 m. valstybės finansuojamų vietų planavimo modelis keisis – profesinių mokyklų taryboms suteikiama teisė savarankiškai spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.
Keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas.
Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.
Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams.
Taip kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.
