„Tas rekomendacijas dėl durų rakinimo, įėjimo kontrolės jau vakar pateikėme, šiandien tų rekomendacijų šiek tiek daugiau. Pačios mokyklos iš tikrųjų klausinėjo tokių labai konkrečių klausimų. Tai, pirmiausia, kilo klausimas mokykloms, kas turi pranešti apie pastebėtus paketus, ar galima juos liesti, nešti. Tai čia buvo labai griežtos, aiškios rekomendacijos apie tai, kad pastebėjus turi būti iš karto pranešta telefonu 112“, – trečiadienį žurnalistams apie susitikimą pasakojo Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
„Ir visiškai griežta rekomendacija – neliesti jokių įtartinų paketų“, – pridūrė vicemeras.
Kita pateikta rekomendacija Vilniaus mokykloms – peržiūrėti turimus evakuacijos planus ir, jeigu reikia, juos atnaujinti.
„Po vakar yra rekomendacijų ir iš pareigūnų, ir iš Karsavino mokyklos vadovės dėl atstumo, kuriuo turėtų būti evakuojami mokiniai. Evakuacijos planai visose mokyklose yra, tačiau dėl atstumo iš tikrųjų yra rekomendacija peržiūrėti (evakuacijos – ELTA) planus ir numatyti tokį atstumą, kad jis būtų visiškai saugus tam atvejui, jeigu sprogmuo pasirodytų realus“, – teigė T. Gulbinas.
„Tai yra, kalbėjome apie principą, kurį, kaip suprantu, profesionalai naudoja, kad jei matau bombą – bomba mato mane. Vadinasi, atstumas arba konfigūracija tos evakuacijos vietos turėtų būti tokia, kad iš jos negalėtų būti tiesioginio matomumo su įtariamo paketo vieta“, – aiškino Vilniaus vicemeras.
Mokykloms rekomenduota patikrinti, ar evakuacijos planuose vieta, kur, nelaimės atveju, susirenka mokiniai ir mokyklos personalas, yra saugi – už kitų pastatų ar reljefo, kuris neleistų tiesioginei smūgio bangai pasiekti susibūrimo vietos.
„Na, ir dėl tos įprastinės kontrolės yra rekomendacijų. Tai, iš tikrųjų, kad būtų įrengiamos elektroninės įėjimo kontrolės priemonės. Kitur mokyklos yra įvedusios labiau įprastines priemones, kaip apsaugos darbuotojai ar budintys, ar mokytojai, kurie prižiūri, kas įeina į mokyklą. Iš tikrųjų, registruoti visus svečius irgi yra rekomenduojama visose mokyklose“, – pažymėjo T. Gulbinas.
„Ir kalbėjome apie tai, kad kamerų įrengimas prie mokyklos įėjimo iš tikrųjų pasiteisina ir turėtų būti irgi visur įrengtos kameros“, – pridūrė Vilniaus vicemeras.
Pasak vicemero, rekomendacija dėl patalpų rakinimo pamokų metu neprieštarauja priešgaisrinės saugos reikalavimams, nes šiuo metu įrengiama durų užrakinimo sistema yra išmani.
„Spynos iš išorės neleidžia patekti į patalpas, tuo tarpu ta spyna yra tokios konfigūracijos, kad iš vidaus, paspaudus rankeną, iš karto atsidaro. Tai, kitaip sakant, yra apsauga nuo patekimo iš išorės, bet jeigu būtų pavojus mokyklai, kaip, pavyzdžiui, gaisro atvejis, tai tos durys iš vidaus atsidarytų“, – patikino T. Gulbinas.
ELTA primena, kad antradienio rytą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, jog Vilniaus Levo Karsavino mokyklos laiptinėje aptiktos 3 plastikinės talpos su neaiškios kilmės biria medžiaga, o viena jų sprogo.
Teisėsaugos duomenimis, sprogimo metu niekas nenukentėjo, turtas taip pat nebuvo apgadintas.
Trečiadienį Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kartu su kitų padalinių pareigūnais, nustatė ir sulaikė asmenį, kuris Levo Karsavino mokykloje paliko tris plastikinius butelius su savadarbe sprogstamąja medžiaga.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad tai galėjo padaryti 13–15 metų amžiaus vaikinas. Vykdant intensyvius nusikaltimą įvykdžiusio asmens paieškos veiksmus, buvo gautas pranešimas apie analogiškus sprogimus Vilniuje, Lazdynų Architektų gatvėje. Netruko susieti šiuos sprogimus su antradienį įvykusiu sprogimu mokykloje. Taip pat paaiškėjo, kad analogiški sprogimai Architektų gatvės vieno iš namo laiptinėje griaudėjo ir sausio 30-ąją.
Buvo nustatyta, kad su sprogimais Architektų gatvėje susiję du 15 metų amžiaus jaunuoliai, taip pat, kad vienas iš jų inicijavo sprogimą Levo Karsavino mokykloje. Nustačius abu asmenis ir atlikus kratas jų gyvenamosiose vietose, buvo rastos ir paimtos priemonės, kurios naudotos gaminant savadarbius sprogmenis, kiti daiktai ir priemonės, kurios reikšmingos atliekamam tyrimui ir tiesiogiai sieja sulaikytus asmenis su jų įvykdytomis nusikalstamomis veikomis.
Nepilnamečiams bus pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., 187 str. 2 d., už pastarąją inkriminuojamą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Nepilnamečių inicijuoti sprogimai, pirminiais duomenimis, galimai turėjo pramogos formą, nesusimąstant, kokias skaudžias pasekmes, galėjo patirti patys sprogdintojai ar aplinkiniai asmenys ir turtas.
