Tačiau vos užvėrus mokyklos duris, reikalavimai kardinaliai pasikeičia – iš darbuotojų tikimės iniciatyvos ir kūrybiškumo.
Ar norėtumėte gyventi tokioje dviguboje realybėje? Tikriausiai ne. Mokiniams šie dvigubi standartai taip pat svetimi, dėl to turime vis prastėjančius rezultatus, augančią demotyvaciją, nepasitenkinimą.
Priešpriešas tarp požiūrių visuomenėje ir mokykloje verta panagrinėti atidžiau. Taip geriau suprasime, kodėl ir kokių pokyčių reikia.
Mechanistinis vs holistinis pasaulio suvokimas
Ateityje lankstumas ir universalumas bus itin vertinamos savybės – žmonės dažniau keis darbo sritis, vis daugiau specialistų rinksis dirbti sau ir spręs, kaip, kada ir su kuo nori bendradarbiauti. Tai reiškia, kad lankstumas ir integralumas turi būti užprogramuotas anksti, jau mokykloje.
Be to, visuomenė taip pat ima geriau suvokti ir vertinti integralumą. Holistinis požiūris taikomas vis įvairesnėse srityse, nuo organizacijų valdymo iki medicinos, vertinamas gebėjimas žvelgti giliau ir plačiau, ieškoti iš pirmo žvilgsnio nematomų priežastinių ryšių.
Visa darbinė ir visuomeninė aplinka rodo, kad turi keistis ir mokykla. Svarbu suprasti, kad baigiasi kriterinis, į standartus orientuotas suvokimas. Tai mechanistinio pasaulio realija, kada buvo siekiama labai tikslai apibrėžti užduotį ir laukiamą rezultatą bei jį išmatuoti. Dabar atvirkščiai – darbe vertiname kūrybiškumą, iniciatyvą, galimybę kiekvienam įnešti savo pridedamąją vertę.
Vertinimo sistema keisis – sprendimų jau ieškoma
Tačiau mokykloje vis dar įspraudžiame mokinius į rėmus, kurie teigia, kad yra vienintelis teisingas atsakymas, vienintelis teisingas sprendimo būdas ir vienintelis teisingas vertinimo būdas – pažymys, kuris iš esmės apsprendžia, ką sugebi ir moki. Pokyčių tikslas – ne paneigti ankstesnius principus, kurie atitiko to laikmečio poreikius, o rasti, kas labiau atitinka dabarties realijas.
Kaip galėtų atrodyti naujoji vertinimo sistema? Ji neabejotinai turėtų matuoti ir mokinio bendrąsias kompetencijas, tokias kaip mąstymo, komunikaciniai, darbo komandoje gebėjimai.
Struktūruotą bendrųjų kompetencijų vertinimo sistemą apjungę su akademinių žinių vertinimu, turėtume mokinio išsilavinimo indeksą, kuris matuojamas ne tik pažymiais, bet ir talentais, veiklomis, iniciatyvumu. Vilties teikia tai, kad apie tokias sistemas jau ne tik kalbama – kuriama vis daugiau įrankių ir sprendimų, kurie galėtų pateikti tokį mokinio profilį.
Kai ši mintis nuskamba tarptautinio bakalaureato sistemoje, kuri vienija pažangiausias mokyklas, supranti, kad aplinka pokyčiui pasirengusi. Privačios ugdymo įstaigos, kurios drąsiau ir greičiau diegia naujoves, ir taps pokyčio katalizatoriumi, kuris ilgainiui išjudins ir visą valstybinį švietimo sektorių.
