Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojoms Elvyrai Kasperavičienei ir Augutei Liutkevičienei, rodos, pavyksta susidoroti su šia nelengva užduotimi – jų mokiniai gauna daug gimtosios kalbos egzamino šimtukų, džiugina meninio skaitymo konkursuose.
Tačiau abi mokytojos įsitikinusios – ne šimtukai svarbiausia. Yra ir kita, nematoma pusė. Tai mokinio tobulėjimas, padaryta pažanga.
„Jei tie, kurie pirmoje gimnazijos klasėje sunkiai dėliojo sakinius, per valstybinį gauna daugiau nei 60 balų – tai vadinu tikrąja pažanga, tikruoju rezultatu“, – 30-ies metų patirtimi dalijasi mokytoja Elvyra Kasperavičienė.
Pasak jos, svarbiausia kantrybė ir tikėjimas jaunu žmogumi. Išmokyti jaunuolį mėgautis kūrimu, patikėti savimi, savo gebėjimais – nelengva, tačiau priemonių tikrai yra.
„Man labai svarbu santykis su mokiniais. Jei mokinys pamokoje jaučiasi gerai, nėra priešiškumo, jis stengiasi, jį pavyksta sudominti. Turi žinoti, kokį žmogų ugdai. Mano mokiniai žino, kad esu su jais tam, kad padėčiau, kalbėčiausi.
Šiuolaikiniai vaikai nemėgsta kartoti, reikia rasti įdomesnių mokymo būdų“, – apie darbo kasdienybę pasakoja E.Kasperavičienė.
Mokytoja įsitikinusi, kad vaiko ugdyme labai svarbi ir šeimos pagalba, nuoširdus bendravimas. Kas labiausiai trikdo patyrusią mokytoją? Patikros, vertinimai, pažymių rašymas.
„Mokymasis dėl rezultato – blogai. Stengiuosi mokiniams palengvinti krūvį, padėti įsiminti svarbiausius, kertinius dalykus, parengti užduotis taip, kad kūrinys sudomintų. Skaitome garsiai, pasižymime pastabas, klausome radijo teatro įrašų, vykstame į literatūrines keliones.
Dabartinė ugdymo sistema neabejotinai tobulintina. Mokiniai dar nėra filologai, jie neturi būti tekstų redaktoriais, jie turi realizuoti save, atskleisti savo talentus“, – mano E.Kasperavičienė
Mokytoja Augutė Liutkevičienė kolegei pritaria: meilės darbui ir vaikams turi būti daug. Atviros širdies ir pasitikėjimo – taip pat. Mokytoja šypsosi: kartais net meilės moralą sakyti tenka, ieškoti „perliukų“, sudominti kad ir žinia apie K.Donelaičio „Metų“ pristatymą arabų kalba Dubajuje.
„Ilgų, neįdomių tekstų jaunimas neskaitys. Jiems įdomu tai, kas gyva, aktualu, netikėta. Užduočių lapai, filmų žiūrėjimas, įdomios kūrinių ištraukos, problematikos aiškinimas per kartų skirtumus, netradicinė pamokos aplinka, kaip antai, kūrinio skaitymas ar aptarimas susėdus ratu, pagaliau net „memų“ kūrimas – visa tai leidžia pažvelgti į lietuvių kalbą ir literatūrą kitaip.
Ir mokiniai tikrai stebina savo kūrybiškumu“, – apie lituanisto darbo subtilybes pasakoja A.Liutkevičienė.
Patikros ir vertinimai? Kuo jų daugiau, tuo daugiau dėl jų dirba mokytojas. Tuo tarpu, pasak abiejų savo darbą mylinčių mokytojų, svarstyklių lėkštę turėtų nusverti mokytojo kompetencija ir autoritetas, pagarbus požiūris į vaiką ir vaikystės kultūrą, mėgavimasis darbu ir jo rezultatais – kūrybingais, smalsiais, empatiškais ir svajojančiais jaunais žmonėmis.
O štai ir keletas skaičių, bylojančių mokytojų darbo rezultatus.
Elektrėnų savivaldybė džiaugiasi puikiais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatais.
Mokinių, išlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje daugiau nei šalies vidurkis. Lietuvoje tai sudaro – 92,08 proc., gimnazijoje – 93,9 proc.
Gimnazijos abiturientų vidutinis lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas taip pat aukštesnis, bei sudaro 51,76 proc., o šalies vidurkis – 48,29 procento.
Mokinių, gavusių daugiau nei 86 balus už lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje buvo net 17,07 proc., kuomet šalies vidurkis – 15,14 procento.
