Ar moksleivių kontrolė atneš vaisių? ŠMSM kalbant apie pokyčių būtinybę, ekspertai mato ir grėsmių

Apie švietimo pokyčius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Želvys bei Seimo narė Vilija Targamadzė.

Seimas praėjusią savaitę įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtokams ir aštuntokams, o nuo 2025 metų įvedama keturių balų kartelė mokslą gimnazijoje tęsti norintiems dešimtokams.

Pataisos sudarys galimybę mokiniams, nepasiekusiems žemiausio lygmens, sustiprinti žinias ir perlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus dar tais pačiais mokslo metais.

Pasak ministrės J.Šiugždinienės, Seime praėjusią savaitę patvirtinti pokyčiai nereiškia, kad moksleiviai savo gebėjimų patikrinimų sulauks dažniau. Nors tokie patikrinimai mokyklose vyko iki šiol, tačiau dabar šis procesas esą bus vykdomas gerokai efektyviau.

„Tai nėra dažnesnės patikros – jos ir šiandien egzistuoja, mes kaip tik vienos patikros atsisakome, tačiau keičiame patikrų kokybę. Tą darome dėl kelių aiškių priežasčių: mes norime turėti taiklesnę pagalbą mokiniams, jiems galėti padėti, ir padėti anksčiau – ne tada, kai mokinys yra 10-oje klasėje ar 12-oje klasėje laiko baigiamuosius egzaminus, bet kad tikrai matytume realią situaciją ir galėtume padėti teikiant mokytojui, mokiniui ir kartu tėvams kokybiškesnį grįžtamąjį ryšį“, – aiškino ŠMSM vadovė.

Anot ministrės, nuo šiol taip pat atsiras galimybė stebėti moksleivių ugdymosi rezultatus nacionaliniu mastu ir taikyti taiklesnes pagalbos priemones.

„Jeigu mes matome, kad spragos yra tam tikrose srityse, mes galime nacionaliniu mastu orientuoti mokytojams kvalifikacijos tobulinimo programas, galime parengti papildomas skaitmenines priemones. Tai labai svarbu, kad matytume tikrą paveikslą“, – teigė J.Šiugždinienė.

Visgi ministrė skeptiškai vertina kritiką, esą savo sprendimais ministerija siekia „užpildyti“ dažnai nepopuliarias profesines mokyklas. Pasak jos, mokyklose dirbantys karjeros specialistai jau padeda vaikams atpažinti jų gabumus ir polinkius, todėl kaip tik pagirtina, jei vaikas kuo anksčiau apsispręs, kad geriausias sprendimas jam būtų rinktis profesinį mokymą.

„Pas mus šiandien yra problema, kad mes, palyginus su pažangiomis valstybėmis, turime labai mažą mokinių skaičių, kurie renkasi profesinį mokymą kartu su viduriniu. Tai yra tik 23 procentai, kai toje pačioje Suomijoje yra virš 50 procentų.

Bet tai nėra tikslas – tikslas, kad mokinys patirtų sėkmę. O sėkmę jis gali patirti ir profesinėje, ir akademinėje plotmėje. Abu keliai yra geri – svarbu, kad nebūtų barjerų iš profesinio pasukti į akademinį kelią“, – aiškino J.Šiugždinienė.

Savo ruožtu Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė dėl privalomų patikrinimų įžvelgia ir tam tikrų grėsmių.

„Tai, kad Lietuvoje jau 96 proc. mokinių dalyvauja nacionaliniuose mokinių patikrinimuose, rodo, kad mūsų mokyklos naudojasi valstybės siūlomais įrankiais pasitikrinti mokinių lygį tam tikrais etapais, bet problema yra ta, kas daroma su tais duomenimis. Ar tie duomenys yra pakankamai analizuojami, ar priimami kažkokie sprendimai mokyklose?

Visgi matome, kad tuo yra remiamasi nepakankamai. <...> Ir tikimasi, kad padarius juos privalomais tai jau taps veiksmingesniu instrumentu. Tai kelia tam tikrų abejonių – ar vien tai, kad jie bus privalomi, kažką pakeis? Ar mes kitaip tuos duomenis skaitysime?“, – svarstė E.Pranckūnienė.

Anot jos, priimti pokyčiai galėtų padėti gerinti pačių patikrinimų rezultatus, tačiau ar tai padės pagerinti ir paties mokymosi kokybę – neaišku. Mokyklų tobulinimo centro direktorės teigimu, tam tikrose klasėse vykdomi žinių ir gebėjimų patikrinimai dažnai patikrina tik tam tikrus mokymosi rezultatus ir tuo metu išmoktus dalykus.

Tačiau ministrė su tuo nesutiktų. Anot J.Šiugždinienės, jau keičiasi tiek ugdymo programos, tiek ir pačios standartizuotos užduotys.

„Keičiasi standartizuotos užduotys, mes koreguosime užduotis remiantis naujomis programomis, ir galima bus tikrinti ne tik bazines žinias, bet galima ir gilesnius gebėjimus tikrinti elektroniniu būdu. Pasaulis juda į priekį, ir yra taikomi visai kitokie standartizuoti testai – tai irgi yra svarbu“, – aiškino ŠMSM vadovė.

Tiesa, pasak J.Šiugždinienės, dažnai galvojama, kad kitose šalyse mokiniai tikrinami kitaip arba neturi moksleivių stebėsenos instrumentų, tačiau tai nėra tiesa.

„Jos irgi turi, tik mes labai tai sureikšminame, ir mūsų problema, kad mes naudojame tą konkurencijai. Tie patys suomiai turi testus, bet jie nelygina jų mokyklų lygiu, jie fokusuojasi į grįžtamąjį ryšį“, – tvirtino ministrė.

Jei moksleivis po patikrinimo gaus mažiau nei 4 balus, pirmiausia, anot J.Šiugždinienės, įsijungs pagalbos mechanizmas – 20 valandų ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse jam galės būti suteikta pagalba.

„Man atrodo, kad vaikui yra žymiai baisiau pereiti į kitą klasę nemokant ir neturint bazinių žinių. Žymiai didesnė etiketė, nei antrų metų, yra sėdėti kažkur paskutiniame suole ir būti nelaimingam, didžiausiam strese, nes aš nemoku. Bet šitas sprendimas niekaip nekeičia to, ką mokytojas turėtų daryti“, – tvirtino ministrė.

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Želvys tuo metu svarstė, kad švietime nebūna reformų, kurios atneša tik teigiamus pokyčius. Tad šiam sprendimui jis taip pat turi tiek kritikos, tiek pagyrų.

„Ko gero, šiandien pasverti ir pasakyti, kuri svarstyklių lėkštė persveria, yra dar sunku. Bet manau, kad vienas iš privalumų yra tai, jog vaikai bus šiek tiek labiau motyvuoti. Moksleiviai atsainiai žiūri į patikrinimus, nuo kurių niekas nepriklauso. <...>

Papildoma motyvacija galėtų būti laikoma privalumu – tai priverčia pasitempti, nes, kai nuo rezultatų niekas nepriklauso, tai tie rezultatai gali objektyviai ir neparodyti žinių būklės“, – aiškino profesorius.

Visgi tokios reformos minusas, pasak R.Želvio, taip pat stiprokas.

„Pagrindiniuose tarptautiniuose švietimo dokumentuose yra keliami du pagrindiniai tikslai – ugdymo kokybė visiems ir socialinis teisingumas. Viena iš socialinio teisingumo dimensijų yra prieinamumas. Tai šiuo politiniu žingsniu mes mažiname prieinamumą daliai mokinių į 11 ir 12 klases.

Taip, kai kurie mokysis papildomai, galbūt išlaikys tą PUPP, galbūt kiti baigs vidurinę mokyklą profesinio ugdymo sistemoje, bet neabejotinai bus dalis vaikų, kuriems čia tas mokslas ir baigsis“, – vertino pašnekovas.

Paklaustas, ką pats mano apie galimybę kartoti mokslo metus iš naujo, profesorius teigė, kad, nors „antramečiavimą“ vis dar gaubia stigma ir stereotipai, kita vertus, pernelyg to dramatizuoti nereikėtų.

„Daugelyje Europos šalių tai yra įprasta praktika. Tik tiek, kad mes tą pernelyg sureikšminame dėl to, kad mes akademinę sėkmę taip jau labai absoliutizuojame“, – teigė R.Želvys.

Seimo narės, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovės Vilijos Targamadzės manymu, šiandien tokiems pokyčiams dar nepasirengta.

„Tai yra labai slidus kelias. Ketvirtoje, aštuntoje klasėje, jei konsultuosies ir bus 20 konsultacijų duodama grupelėms iki 5 vaikų, reikia turėti omenyje, ar mokytojai galės, nebus užimti, nes kai kur mokytojų krūvis yra labai didelis, o kai kurios mokyklos ir neturi pastovaus mokytojo.

Toliau yra pavežėjimo klausimas – ar tikrai vaikai galės dalyvauti konsultacijose? Nes praktika rodo, kad vadinamasis geltonasis autobusiukas pasako, kad mes nelauksime, nes visiems mokiniams reikia laukti vieno mokinio.

Yra daug klausimų, kurie neapgalvoti“, – svarstė parlamentarė, užsimindama ir apie tai, kad 14-oje šalies savivaldybių nėra ne tik profesinių mokyklų, bet ir jų padalinių.

„Taip pat yra labai mažai specialybių, kurios yra siūlomos mokiniams, neturintiems pagrindinio išsilavinimo“, – teigė V.Targamadzė.

Pasak politikės, moksleivių pasiekimų patikrinimai yra labai svarbu, tačiau tai neturi tapti spaudimo priemone.

„Kad, jei tu neišlaikei, bus taip ir taip. Mes turime galvoti apie pagalbą mokiniui“, – pabrėžė ji.