Už tokias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė, kad priimtos pataisos bus labai reikšmingos, nors dėl jų ir buvo diskutuota itin karštai.
„Tai yra ypatingai svarbūs pokyčiai, ir jie pasako, kad švietimas neturi politinės partijos, kad mes galime priimti sprendimus, kurie svarbūs sutartinai. Žengiame į naują etapą“, – tvirtino ministrė.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigė, kad šis projektas atveria naujas galimybes švietimo politikoje.
„Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad mokiniai įgyja galimybę įsivertinti, mokytojai ir tėvai įgyja galimybę įvertinti savo mokinius ir taip projektuoti jų ateitį. Ypatingai svarbu, kad šis Švietimo įstatymas yra suderintas su profesinio mokymo pataisomis, kurios taip pat sudaro galimybes taip vadinamajam profesiniam orientavimui arba karjeros galimybėms“, – sakė E.Jovaiša.
Pataisos keičia dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie tampa privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, bet nebeliks patikrinimo šeštoje klasėje. Taip pat nuo 2025 metų įvedama keturių balų kartelė mokslą gimnazijoje tęsti norintiems dešimtokams.
Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.
Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgys ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent 4 balais.
Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai bus aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.
Pataisos sudarys galimybę mokiniams, nepasiekus žemiausio lygmens, sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.
Mokiniams taip pat galės būti pasiūlyta kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.
Pataisos detaliau nustatys, kaip su sunkumais susiduriantiems mokiniams bus teikiama švietimo pagalba. Ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atliks mokyklos vaiko gerovės komisija ir pagalba galės būti skiriama mokyklos vadovo sprendimu, tam nebus privalu nustatyti specialiuosius ugdymo poreikius.
Švietimo įstatymo pataisos taip pat įves reikalavimą valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovams turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Galios ir pripažinta lygiavertė užsienyje įgyta kvalifikacija.
Taip pat įstatymas papildytas, kad mokinių pasiekimams skatinti galėtų būti skiriamos stipendijos, taikomos kitos priemonės.
