Priemonės, kad šis tikslas būtų pasiektas – pačios įvairiausios: ministerija į pagalbą pasitelks karjeros specialistus, organizuos pavyzdines pamokas vaikams ir jų tėvams, galiausiai žadama siūlyti persikvalifikuoti patiems rusų kalbos mokytojams.
„Tą piramidę, kuri šiandien yra, jog 70 procentų vaikų mokosi rusų kalbą kaip antrąją kalbą, norėtume apversti per penkerius metus. Norėtume sumažinti tą procentą iki 30 procentų“, – penktadienį teigė J.Šiugždinienė.
„Ką mes matome šiandien, jog vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojai dirba nepilnu etatu, tai, jeigu būtų tėvelių pasirinkimai mokytis vokiečių ar prancūzų kalbos, mes galėtume kai kur tikrai padvigubinti skaičių, nes šiandien tai matome žiūrėdami į etatų sudėtį“, – pridūrė ministrė.
Anot J.Šiugždinienės, kai kuriose savivaldybėse ir mokyklose šiandien yra siūloma tik viena antroji užsienio kalba, nepaisant to, kad teisės aktuose numatytas aiškus sprendimas – mokiniams leisti rinktis bent iš dviejų antrųjų užsienio kalbų.
Sprendimai dėl to esą jau daromi, vienas iš jų – jau netrukus rusų kalbos mokytojams bus siūloma per penkerius metus įgyti antrą kvalifikaciją ir mokyti vaikus kitų kalbų.
„Norėtųsi, kad būtų siūlomos dvi ES kalbos – prancūzų, vokiečių, taip pat galima lenkų, latvių kalbos plėtra. Kas yra labai svarbu, jog mes esame suplanavę ir numatę antros kvalifikacijos įgijimą rusų kalbos mokytojams – mums kiekvienas mokytojas yra svarbus, ir tikrai neturėtume neatsakingai žiūrėti į šį klausimą.
Mūsų rusų kalbos mokytojams, kurie šiuo metu dirba, sudarysime galimybes įgyti per penkerius metus tiems, kurie nori, antrą kvalifikaciją“, – pažymėjo ŠMSM vadovė.
Ministrės teigimu, čia taip pat labai svarbus ir tėvų bei visos visuomenės požiūris – esą jau šiais mokslo metais pastebimi pokyčiai, jog rusų kalbą pasirinko 10 procentų mažiau moksleivių nei pernai.
Paklausta, ar toms mokykloms, kurios visgi neužtikrina dviejų antrųjų užsienio kalbų pasirinkimų, galėtų grėsti rimtesnė atsakomybė, J.Šiugždinienė pabrėžė, kad svarbu yra ne bausti, o padėti. Jau planuojamos ir hibridiniu būdu vyksiančios pamokos.
„Mes suprantame, kad trūksta mokytojų, ir nenorėtume, kad kažkas grėstų, bet norėtųsi padėti, kad realiai atsirastų dviejų užsienio kalbų pasirinkimo galimybė. Ką mes siūlome savivaldybėms ir mokykloms – tai hibridinis modelis, kai būtų galimybė dalį ugdymo vykdyti nuotoliniu būdu.
Šiuo metu rengiami ir prototipai, juos pilotuosime nuo kito rugsėjo. Taip pat dirbame prie gairių, jog būtų galima dalį pamokų vykdyti nuotoliniu būdu nuo kito rugsėjo“, – dėstė ministrė.
Nuo kitų metų numatytos stipendijos tiems pedagogikos studentams, kurie pasirinks studijuoti šiuo metu prioritetines ES kalbas. Taip pat mokyklose vaikams ir jų tėvams bus organizuojamos pavyzdinės pamokos.
„Čia dirbame su prancūzų ir vokiečių kultūros centrais, taip pat su Lenkijos ambasada dirbsime, kad būtų galima ir tėvus informuoti apie antros kalbos pasirinkimo svarbą“, – paaiškino J.Šiugždinienė.
Ji pridūrė, kad čia svarbų vaidmenį atliks ir karjeros specialistai. Anot ŠMSM vadovės, šiuo metu pagrindinis prioritetas – prancūzų ir vokiečių kalbos.
„Čia turime susitvarkyti, kad išplėstume galimybes jas rinktis. Norėtume ir ispanų, bet šiuo metu galimybės tikrai yra labai ribotos. Realistiškai vertiname situaciją, nes galime svajoti, bet nepadarysime tų dalykų“, – svarstė ministrė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad ir šiandien mokyklos savo mokiniams gali pasiūlyti kitas kalbas – pavyzdžiui, skandinavų, jei tik yra tokia galimybė.
„Jeigu mes turime mokytojų, vaikai tikrai gali rinktis ir skandinavų kalbas. Visos kalbos yra atviros, bet mums reikia tose srityse turėti mokytojų.
Jei mokykla randa mokytoją ir yra galimybė mokytis skandinavų kalbų, tą galima daryti ir dabar“, – sakė ministrė.
