Žemėlapyje raudonuoja
Paaiškėjo, kad pagal patyčių lygį Kėdainių rajono ugdymo įstaigose mes taip pat savotiškai pirmaujame – esame taip vadinamoje raudonojoje zonoje, viena iš savivaldybių, kurioje patyčių lygis aukščiausias.
„Kėdainiuose šiuo klausimu situacija blogesnė, nei visos šalies vidurkis. Vaikai tyčiojasi daugiau, vaikai patiria daugiau patyčių.
O ir pagal lytį negalima išskirstyti, nes nors berniukai su patyčiomis interaktyvuoja daugiau, mergaitės juos vejasi. Todėl negalima sakyti, kad patyčios – berniukų ar vaikinų problema“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė.
Prasideda šeimoje
Nieko nenustebina ir visiems žinoma – vaikas į viešumą atsineša tai, ką mato namuose. Ir net jei mokykloje jis bus mokomas, kad patyčios yra blogai, tačiau namuose gyvens visai kitu ritmu, šeimos pavyzdys visgi, greičiausiai, nugalės.
Dėl to atkreiptas dėmesys į tai, kad svarbu ugdyti tėvus, kad jie tinkamai augintų vaikus. Ir tai, ko gero, turėtų būti savivaldybės tikslas, mat darbas su vaikais mokyklose jau dalinai yra kova su pasekmėmis, nors naikinti reikėtų priežastis.
Kėdainiuose veikia programa „Neįtikėtini metai“, kol kas finansuojama ES lėšomis. Ši programa apima psichologų paruošimą ir jų darbą su tėvais.
„Patys programoje dalyvaujantys tėvai mums sako – niekas mūsų nemokė būti tėvais, niekas nesakė, kaip reikia bendrauti su vaikais.
Matyt, iš čia ir ateina visos tolimesnės problemos.
Būti tėvais taip pat reikia mokytis.
Bėda ta, kad norint, jog programa veiktų ir toliau, turės finansiškai prisidėti savivaldybė, be to, dabar yra dvi specialistės po 0,25 etato, apmokytos dirbti pagal šią programą.
Jų yra per mažai“, – neslėpė D. Avižiuvienė.
Ji pridūrė, kad dažnu atveju kova su patyčiomis ar smurtu yra epizodinė ir vyksta tik tada, kai nutinka visuomenėje rezonansą sukėlęs įvykis. Emocijoms nurimus, vėl grįžtama prie popierinio programų vykdymo, kuris, panašu, neveikia.
Psichologų per mažai
Psichologų poreikis Kėdainių rajono savivaldybėje – itin didelis.
„Psichologų yra per mažai. Paruošti du specialistai darbui su viso rajono tėvais – tai yra labai labai mažai. Gal ir mokyklų psichologai galėtų išeiti tokius mokymus?
Maža to, mes dar 2020 metais komitete parengėme rekomendacinį specialistų etatų skaičių, kurio nėra laikomasi.
Mokyklose akivaizdžiai trūksta psichologų ir kitų ugdymo specialistų“, – sakė rajono tarybos narė Gitana Kaupienė.
Jaunimo reikalų koordinatorė Justina Koriznaitė akcentavo, kad tokius apmokymus išeiti gali, deja, bet toli gražu ne kiekvienas specialistas.
„Tai buvo mano atsakomybė surasti specialistus, kurie galėtų dalyvauti mokymuose. Kalbinau labai intensyviai, kad tik tie žmonės sutiktų dalyvauti mokymuose. Jie labai intensyvūs, vyksta anglų kalba, be to, yra labai brangūs – vieno žmogaus apmokymas kainuoja tūkstančius.
Šiandien galime džiaugtis, kad iš 60 šalies savivaldybių vos 16-ai turint galimybę dalyvauti tokioje programoje, Kėdainiai yra tarp tų laimingųjų. Negalime paleisti tų specialistų ir turime dėti visas pastangas juos išsaugoti“, – sakė J. Koriznaitė.
Kad psichologų trūksta, informavo ir pačios mokyklos, visai neseniai Švietimo skyriaus atliktoje apklausoje. Dalis mokyklų vadovų teigė, kad tiesiog neranda, kas norėtų pas juos dirbti – ir net jei pagal mokinių skaičių mokykloje turi dirbti trys psichologai, dažnu atveju džiaugiasi turėdami bent jau vieną.
37 oficialūs atvejai
Toje pačioje Švietimo skyriaus atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad per metus visose krašto mokyklose suskaičiuoti 37 oficialūs patyčių atvejai – t.y. atvejai, apie kuriuos žinojo mokyklos vadovybė.
Patys moksleiviai savo ruožtu pasakė, kad neturi mokyklose patikimo žmogaus, į kurį galėtų kreiptis ištikus bėdai, tad galima tik numanyti, kad tikrasis patyčių mastas, o kartu ir kenčiančių vaikų skaičius, yra nepalyginamai didesnis.
„Mokyklų vadovai išsakė tokias mintis, kaip būtų galima situaciją pagerinti. Daugelis akcentavo finansavimą, kurio žūtbūt reikia didesnio, norint turėti galimybes dalyvauti emocinės sveikatos gerinimo užsiėmimuose, paskaitose, samdyti gerus, kokybiškus lektorius, organizuoti praktinius užsiėmimus.
Tie lektoriai kainuoja labai didelius pinigus, dirba su sąlyginai nedideliu skaičiumi žmonių, o norint, kad rezultatas būtų, reikia bent 3–4 užsiėmimų per metus.
Kai kurios mokyklos išreiškė poreikį turėti kokybiškai įrengtus relaksacijos kabinetus, nes mokyklose vaikai ne visada susitvarko su savo emocijomis, jiems reikia erdvės, vietos ir būdo sveikai nusiraminti“, – apklausos rezultatus komentavo Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė.
Nepasiekia tų, kuriems reikia
„Manęs nestebina, kad psichologas mokykloje yra, o vaikas vis tiek jaučiasi, kad neturi kur kreiptis. Mūsų visų didžiausia problema, kad nėra žmogaus, kur vaikas gali ateiti net ir prasikaltęs, ir žinoti, kad nebus pasmerktas, o bus priimtas su meile ir siekiu padėti, – sakė Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė. – Kalbėjau su dviejų mokyklų vadovais, jie sakė: „Mūsų mokyklos laikomos neperspektyviomis, kas pas mus eis, jei mūsų mokyklos nėra perspektyvios?“. Švietimo reforma, kaip ir viskas, atsimuša mums kitu galu“.
Tiesa, V. Dobrovolskienė teigė, kad iš centrinės valdžios jau girdėti švelnesnis tonas dėl kaimiškųjų mokyklų ir mokinių skaičiaus reikalavimo jose. Nors daug vilties į tas kalbas dėti ir negalima.
N. Naujokienė atkreipė dėmesį, kad programų, kurios taikomos visose krašto ugdymo įstaigose, yra daug, jų taikoma ir ne po vieną. Tad kodėl jos veikia tik „popieriuje“?
„Į programas dažnai ateina ne tie, kas turėtų ateiti. Programos nepasiekia tų, kuriuos turėtų pakviesti.
Mes niekada nepasieksime rezultatų, jeigu neatrinksime tikslinės grupės.
Jei imsime į programas bet kokius žmones vien tam, kad programoje būtų uždėtas pliusiukas dėl dalyvių skaičiaus – niekas nepasikeis.
O taip dabar dažnokai ir yra – vyksta renginiai mokyklose, o jose dalyvauja patys geriausi ir aktyviausi mokiniai. Kai tuo tarpu tie, kuriems reikia pagalbos, tie, kuriems tie renginiai skirti – dažnokai jų juose net nebūna“, – sakė N. Naujokienė.
Sugalvojo planą
Diskusijos metu buvo pateikti ir labai konkretūs siūlymai, kaip pakeisti situaciją iš pamatų. Be jokios abejonės, situacijos taisymas kainuos nemažai pinigų, o ar savivaldybė bus pajėgi juos skirti – tai jau kitas klausimas.
Programoms parengti reikės laiko, tad patyčių prevencijos programų finansavimo imsis jau naujoji rajono valdžia.
„Švietimo skyrius teiks siūlymus dėl papildomo finansavimo ugdymo įstaigoms, bus peržiūrimi etatų skaičiai ir siekiama numatyti priemones, kaip pritraukti trūkstamus psichologus ir kitus specialistus“, – sakė V. Dobrovolskienė.
Siūloma 100 proc. kompensuoti vykimo į darbą išlaidas, suteikti galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu, padengti telefono išlaidas, skirti 200 eurų būsto nuomos kompensaciją. Jei mokytojas, psichologas ar kitas specialistas norėtų pirkti ar renovuoti būstą ir persikelti gyventi į Kėdainius – bus siūloma skirti vienkartinę solidžią savivaldybės paramą.
Taip pat svarstyta apie 200 eurų finansinę paskatą kasmet, skirtą turizmo, sveikatingumo, grožio ar kultūros paslaugoms bei 100 proc. studijų kainos apmokėjimą tiems, kurie renkasi trūkstamos specialybės pedagogikos studijas.
Savivaldybė taip pat sieks bendradarbiavimo su Vytauto Didžiojo universitetu Kaune.
N. Naujokienė atkreipė dėmesį, kad skatinimo priemonės turi būti taikomos ne tik naujiems darbuotojams, bet ir jau dabar dirbantiems.
