Vilniaus licėjaus mokytojas Darius Šimkus sako, kad naujai mokinių kartai reikia kitokių pažinimo ir mokymo(si) būdų, tad ignoruoti tokio poreikio negalima.
„Egzaminų rezultatai yra svarbūs, tačiau vien jie nebūtinai garantuos tinkamą profesijos pasirinkimą. Nauja mokinių karta atsineša savo pažinimo įgūdžius, tad turime į tai atsižvelgti ir pasiūlyti jiems optimalų pažinimo algoritmą.
Šiuo metu, taikantis prie mokinių poreikių, reikia diferencijuoti ir integruoti mokomąsias veiklas, tad tradicinį mokymą deriname su praktika pagrįstu STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymu, kuris leidžia pagilinti teorines žinias, padeda atsakyti į jaunajai kartai rūpimą klausimą „kur tai galima pritaikyti?“, į problemą pažiūrėti iš kelių dalykų perspektyvos, išbandžius skirtingas veiklas atrasti save“, – sako Vilniaus licėjaus fizikos ir IT mokytojas D. Šimkus.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, apklausoje dalyvavę mokyklų atstovai, manantys, kad STEAM patyriminės pamokos nėra naudingos, kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė, jog mokiniai į tokias pamokas labiau reaguoja kaip į pramogą, o ne mokymosi proceso dalį – taip mano 19 proc. respondentų.
Vilniaus licėjaus gimnazistas Kristupas sako, kad STEAM tikrai nėra žaidimas. Jis pats dalyvauja įvairiuose projektuose ir konkursuose, veda dronų būrelį, yra dalyvavęs savadarbių dronų lenktynėse, tad mato, kiek naudos duoda praktiškai pritaikomos žinios, kaip tobulėja įgūdžiai, atsiranda naujos patirties.
„Manau, kad STEAM kryptys, ypač susijusios su IT, inžinerija, elektronika, yra itin aktualios šiais laikais. Matome, kad Lietuvoje ir pasaulyje trūksta šių sričių specialistų, o atsižvelgiant, kad technologijos sparčiai vystosi, jų poreikis tik augs. STEAM ugdymas leidžia patirti šias sritis ir gali padėti apsispręsti dėl profesinės krypties pasirinkimo“, – kalba gimnazistas.
Mokiniai pamato klaidų naudą
Mokytojas D. Šimkus pasakoja, kad mokinius svarbu sudominti STEAM veiklomis, pasiūlant jiems tokias užduotis, kur ne tik reikėtų žinių, bet ir atsiskleistų kūrybinis, kritinis, analitinis mąstymas.
„Licėjuje rengėme STEAM dieną, kurios metu I ir II gimnazijos klasių mokiniai atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į mišrias grupeles po 6 mokinius iš skirtingų klasių, o kiekviena grupelė gavo mitą, kurį reikėjo patvirtinti arba paneigti: tiesiog arčiau, aplink greičiau, naktį visos katės juodos, lašas po lašo ir akmenį pratašo, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių ir panašiai. Mokiniai kėlė hipotezes, atliko eksperimentus, iš gautų rezultatų darė išvadas, kūrė pristatymus“, – teigia jis.
Mokslo metų pabaigoje licėjuje taip pat vyksta projektų dienos, kuriose skiriamas dėmesys kūrybiškumo ugdymui ir tarpdalykinei integracijai. Ugdymo procese mokantis projektų metodų vieni mokiniai pasirenka labiau mokslines veiklas, tokias kaip taikomosios chemijos projektai apie dantų pastose esančių cheminių medžiagų pokytį patekus į vandenį, kiti kuria įvairius išmanius sprendimus: savarankiškai grojančią fleitą, išmanią šiukšliadėžę, kompiuteriu valdomą ranką, dirbtinį intelektą, atpažįstantį veidus.
Svarbiausia, pasak mokytojo, kad visiems projektams reikia ir teorinių žinių, ir gebėjimo jų pagrindu sukurti praktiškai pritaikomą ar naudingą rezultatą.
Rūta, besimokanti licėjuje, sako, kad labiausiai ją stebina praktinių darbų atskleistas aspektas, jog daugiausiai naudos gauni, kai darai klaidas.
„Paprastai manoma, kad klaidos yra blogai. Dalyvavimas tarptautinėje projektų olimpiadoje, kur su draugu iš panaudotų dalių kūrėme droną, padedantį surasti miškuose pasiklydusius žmones, parodė atvirkščiai – klaidas reikia spręsti, kritiškai įvertinti daugelį faktorių, dėl kurių gali vėl pasikartoti nesėkmės, tad klaidų taisymai buvo naudingiausi, atnešantys naujų žinių. Taip pat dar kartą įsitikinau, kad neužtenka vien praktiškai atlikti darbą, būtina išsiaiškinti ir teorinę dalį, suvokti kas, kaip, kur ir kodėl veikia“, – pasakoja mergina.
Jai antrina ir kitas licėjaus mokinys Povilas, rengęs grupinį STEAM projektą apie Mindaugo tiltą Vilniuje. „Mano užduotis buvo tiltą sumaketuoti kompiuteryje ir pagaminti jo modelį, todėl ilgai vaikščiojau aplink jį, pastebėdamas dalykų, kurių iš pirmo žvilgsnio nesimato: tiltas vienoje pusėje turi 2 „kojas“, kitoje – 4, vienoje pusėje „kojos“ turi kitokius pagrindus nei kitoje, laiptai užlipti ant tilto yra tik iš vienos pusės.
Tokie praktiniai projektai leidžia į problemą pažvelgti kitais kampais ir pastebėti įvairius niuansus, kurių nepamatytum tik iš teorijos“, – sako jis.
Pusiausvyra tarp teorijos ir praktikos
Paklaustas, ar sutinka su tuo, kad naujos kartos mokiniai neturėtų būti mokomi praėjusių amžių metodais, Vilniaus licėjaus mokytojas sako, jog reikia žiūrėti į priekį, taikyti naujus metodus, bet ir nepamiršti senų.
„Susimąstyti skatina JAV Silicio slėnio didžiųjų įmonių darbuotojų pavyzdys – jie savo vaikus leidžia į mokyklą, kurioje naudojamos visos mokymo priemonės, išskyrus kompiuterius. Nėra taip, kad seni metodai savaime tampa blogi. Pavyzdžiui, neįmanoma atsisakyti teorijos, net ir gimnazistai pastebi, kad turi būti balansas tarp teorijos ir praktikos. Taigi reikia ieškoti optimalaus skirtingų ugdymo metodų santykio kiekvieno dalyko pamokoje“, – svarsto D. Šimkus.
Jis išskiria vieną veiklų kryptį – tai mokinių tarpusavio pagalba mokantis. Vilniaus licėjuje mokiniams sudaromos sąlygos vykdyti programas mokinys-mokiniui. Mokiniai, turintys daugiau žinių ir dalyko patirties, pavyzdžiui, tarptautinių, respublikinių olimpiadų, konkursų prizininkai, laimėtojai, padeda kitiems mokiniams. Toks būdas tinka šiuolaikiniams jaunuoliams.
Kitų mokyklų kolegoms mokytojams, kurie abejoja naujų metodų įtraukimo į ugdymo procesą nauda, D. Šimkus pataria šalia tradicinio mokymo nebijoti išbandyti STEAM teikiamų galimybių ir įvairiapusiškai įsitraukti į ugdymo procesą. Tam net nereikia turėti laboratorijos mokykloje – šalies regionuose veikia ES investicijų lėšomis įkurti 7 STEAM centrai, kurių laboratorijose gali dirbti mokinių grupės iš įvairių mokyklų, taip pat šiuo metu kuriami dar 3 tokie centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusioje Lietuvos pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų, direktorių ir moksleivių tėvų apklausoje dalyvavo 1661 respondentas.
