Savo ruožtu naujausią švietimo situacijos Lietuvoje vertinimą pristatę žurnalo „Reitingai“ atstovai susidūrė su dar vienu kuriozu – susisiekę su mokyklomis, kuriose turėtų būti dėstomos ispanų ar net švedų kalbos, sužinojo, kad dalyje jų tokios galimybės niekada ir nebuvo.
Įvertino kitų užsienio kalbų mokymo galimybes
Nagrinėdami šių metų švietimo rodiklius, žurnalo „Reitingai“ rengėjai atkreipė dėmesį ir į itin daug diskusijų pastaruoju metu sukeliančią rusų kalbos mokymo temą.
Jie pažymėjo, kad net 75 proc. Lietuvos moksleivių „savanoriškai – priverstinai“ dėl pasiūlos trūkumo kaip antrąją užsienio kalbą renkasi būtent rusų, o kai kurie ŠMSM deklaruojami teiginiai esą neatitinka realybės.
„ŠMSM bendrajame ugdymo plane nurodo galimybę moksleiviams rinktis mokytis antrosios užsienio kalbos iš ne mažiau nei šešių Europos bei kaimyninių šalių kalbų, bet realybė – kitokia.
Tarkime, latvių ir lenkų kalbų, kurias ministerija deklaruoja kaip galimybę pasirinkti, Lietuvos mokyklose net nėra siūlomos“, – teigiama „Reitingų“ šią savaitę išplatintame pranešime.
Tiesa, pati ministerija žurnalistams paaiškino, kad galimybė mokyti lenkų ar skandinavų kalbų visada yra, tačiau kai kurios mokyklos baiminasi, kad išėjus specialistui mokytojų rasti nebepavyks, todėl apsidrausdamos renkasi dėstyti tas kalbas, kurias vaikai tikrai mokysis.
Reitingų sudarytojai išskyrė dar vieną, jų atžvilgiu, labai neįprastą situaciją.
Leidinio reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė paklausė ŠMSM, kiek yra mokyklų, kuriose kaip antrosios užsienio kalbos yra dėstomos ispanų, prancūzų, vokiečių, norvegų ar švedų kalbos. Tačiau atliktas eksperimentas ją nemaloniai nustebino.
„Perskambinome keliems šimtams mokyklų – pati prisėdau ir per keletą savaičių perskambinau. Mes, kaip žurnalistai, gavome iš ministerijos statistiką, kuri turėtų būti patikima, ir mokyklos direktorius arba pavaduotojas pasako, kad pas mus prancūzų kalba nedėstoma, pas mus ispanų kalba nedėstoma, pas mus ispanų kalba buvo prieš penkerius ar dešimt metų, bet buvo dėstoma ne kaip antroji užsienio kalba – o aš klausiau antrosios užsienio kalbos – o kaip fakultatyvas.
Kai dėstoma kaip fakultatyvas arba kaip trečioji kalba, skiriama viena savaitinė valanda ir mokiniai jos gali mokytis tik nuo 9 klasės. Tuomet turi būtinai būti daroma vienerių metų pertrauka ir užbaigiama 11-oje klasėje.
Viena savaitinė valanda, dvejus metus, su vienerių metų pertrauka, ir tai yra apmokama iš neformaliojo krepšelio lėšų – t.y. iš būreliams skirtų lėšų. Tai nėra antroji užsienio kalba“, – teigė J.Kučinskaitė.
Pasak žurnalistės, ministerija minėjo ir mokyklų, kuriose turėtų būti mokoma norvegų kalbos, tačiau esą nepasitvirtino ir tai.
„Paskambinu į tas mokyklas, ir nustemba direktoriai ar pavaduotojai. Sako: „Nieko panašaus, pas mus nėra tokių kalbų“. Ir štai gauname tokią statistiką. Tada kyla labai daug klausimų, kaip ministerija gali daryti kažkokias reformas, turėdama tokią kreivą satistiką, kuria negali pasitikėti?“ – kalbėjo J.Kučinskaitė.
„Reitingų“ atstovės teigimu, besimokančiųjų rusų kalbos mažėja, tačiau labai nežymiai, nes tiesiog nėra tinkamos pasiūlos ir alternatyvų.
„Jeigu pažiūrėsime į universitetus, kai Vilniaus universitetas ar Vytauto Didžiojo universitetas pasiūlo studentams mokytis antrosios arba trečiosios užsienio kalbos, tokių kalbų kaip prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, skandinavų kalbų, užsirašymai pradedami ir užbaigiami per 15 minučių.
O rusų kalba lieka paskutinė. Vis dėlto tas poreikis yra didžiulis, bet mes nesiūlome jų mokiniams mokyklose“, – aiškino J.Kučinskaitė.
Žada pristatyti planą, perkvalifikuoti mokytojus
Reaguodamas į išsakytą kritiką, švietimo, mokslo ir sporto ministrės J.Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas aiškino, kad duomenis apie tai, kokių užsienio kalbų vaikai mokosi, pateikia pačios mokyklos.
„Mes nežinome, į kokias mokyklas buvo skambinta ar neskambinta ir kas konkrečiai buvo atsakyta. Mes tokius duomenis gauname iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), o agentūra juos gauna iš mokyklų.
Kokius duomenis pateikia mokyklos, tokius juos ir turime. Jeigu pas juos galima mokytis tų kalbų, o vėliau pasako, kad negalima, tai mokyklos turėtų pateikti teisingą informaciją“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Lukas.
Pasak ministrės patarėjo, pasirinktą užsienio kalbą mokykla nurodo prie mokinio Mokinių registre. Vėliau pateiktus duomenis mokyklos tikrina ir tvirtina.
„Dažniausiai pasirinktas kalbas nurodo teisingai, dažniausia klaida – kai mokiniui pasirinktos užsienio kalbos visai nenurodo. Duomenų, kokias kalbas mokytis siūlo mokyklos, NŠA neturi“, – aiškino D.Lukas.
Savo ruožtu trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministrė J.Šiugždinienė tvirtino, kad jau netrukus bus pateiktas planas, kaip plėsti mokyklose dėstomų užsienio kalbų pasirinkimo galimybes.
„Kitą savaitę planuojame pateikti detalesnį planą dėl galimybių išplėsti antros užsienio kalbos pasirinkimą. Konsultuojamės ir su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Estija. Tai bus palaipsninis procesas, ir pagrindinis tikslas, kad mokiniai turėtų kuo daugiau pasirinkimų.
Čia laukia nemažas darbas ir su tėvais, nes jie taip pat daro stiprią įtaką vaikų antrosios užsienio kalbos pasirinkimui“, – aiškino ŠMSM vadovė.
Pasak J.Šiugždinienės, šiuo metu fokusuojamasi į prancūzų, vokiečių ir lenkų kalbas – pastaroji galėtų būti aktuali būtent Vilniaus regione gyvenantiems moksleiviams.
„Rengiame pasiūlymą dėl hibridinio modelio, kalbamės su savivaldybėmis dėl galimybės hibridiniu būdu organizuoti antros užsienio kalbos ugdymą“, – pridūrė ji.
Ministrė taip pat pažymėjo, kad šiandien labai svarbu kalbėti ir apie rusų kalbos mokytojų persikvalifikavimą.
„Visi mokytojai yra labai svarbūs, ir čia jokių staigių judesių neturėtų būti. Mes turime užtikrinti galimybę mokytojams įgyti antrą kvalifikaciją, nes kiekvienas mokytojas yra labai vertingas. <...>
Tikrai nėra visiškai normalu, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokosi apie 70 procentų Lietuvos vaikų“, – sakė J.Šiugždinienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pabrėžęs, kad Lietuva privalo skirti daugiau dėmesio kitų užsienio kalbų mokančių pedagogų pritraukimui. Pasak šalies vadovo, tai, kad turime tiek daug rusų kalbos mokytojų, situaciją jau paverčia „nenatūralia“.
„Man atrodo, kad šiuo metu mes esame priklausomi nuo to fakto, kad turime daug rusų kalbos mokytojų, ir situacija yra šiek tiek nenatūrali. Poreikis iš vaikų, iš mokinių pusės yra išmokti kitų kalbų, ir kaip antrąją kalbą turėti tą pačią prancūzų, vokiečių kalbą, tačiau ten mums mokytojų trūksta.
Tuo tarpu rusų kalbos mokytojų mes turime daugiau negu pakankamai, ir tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą. Mano nuomone, tai nėra teisinga. Ar šiandien rusų kalbos puoselėjimas mūsų mokyklose yra prioritetas? Nemanau“, – sakė prezidentas.
„Mes turime skirti daugiau dėmesio ugdymui mokytojų, kurie galėtų pasiūlyti realią alternatyvą, ir mūsų vaikai ne iš bėdos, o iš savo intereso galėtų rinktis tą kalbą, kuri jiems yra priimtiniausia“, – kalbėjo šalies vadovas.
