Kaip rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai, apklausos metu įvairiuose Lietuvos miestuose gyvenantiems mokinių tėvams buvo užduotas klausimas, ar jie mato STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) pamokų poreikį. Iš apklausos dalyvių išsiskyrė tauragiškiai – 80 proc. atsakė, kad tikrai taip, kai kituose miestuose šis rodiklis buvo nuo 18 proc. (Šiauliuose) iki 40 proc. (Alytuje).
„Norint gamtos mokslus gerai išmokti yra būtina praktika ir eksperimentai. Taip, reikia mokėti ir teoriją, bet supratimas ateina žymiai lengviau, kai mokinys pats padaro eksperimentą, kur teoriją išbando praktiškai, ką ir duoda STEAM. Todėl norėčiau, kad kuo daugiau tėvų suprastų naudą, kurią toks ugdymas teikia jų vaikams.
O tam reikia, kad tėvai žinotų, kas vyksta mokykloje ir STEAM centre“, – komentuoja Tauragės STEAM atviros prieigos centro gamtamokslinės laboratorijos metodininkė Žydrė Danusienė.
STEAM yra integruotas, į kompleksišką skirtingų dalykų žinių taikymą orientuotas ugdymas, padedantis mokiniams pamokose įgytas teorines žinias iš karto pritaikyti praktikoje. Šis ugdymas padeda skatinti mokinių susidomėjimą gamtos, inžinerijos ir technologijos mokslais.
Pasiruošia studijoms aukštosiose mokyklose
Į klausimą, kuo pagal STEAM ugdymą rengiamos patyriminės pamokos yra ar gali būti naudingos mokiniams, 80 proc. Tauragėje gyvenančių tėvų atsakė, kad mokiniams lengviau suprasti mokomuosius dalykus, ir tai buvo geriausias rezultatas tarp Lietuvos miestų.
Tauragės „Versmės“ gimnazijos chemijos mokytoją Sondrą Radžiūnienę džiugina, kad tėvai pastebi naujų ugdymo metodų naudą. Ji sako, kad STEAM ugdymas turi dar vieną labai didelį privalumą – mokiniams suteikiama galimybė įgyti tvirtesnius darbo laboratorijoje įgūdžius, atlikti daugiau tiriamųjų darbų, susipažinti su naujomis laboratorinėmis priemonėmis. Nes net jei mokinys turi geras teorines žinias, nebūtinai laboratorijoje jis jausis užtikrintai.
Nemaža dalis gimnazijos moksleivių įstoja į universitetus, turinčius modernias laboratorijas, todėl pašnekovė mano, kad moksleiviai dar mokyklose turėtų susipažinti su pažangia laboratorine įranga ir modernioje laboratorijoje atlikti tiriamuosius darbus, kad studijuodami jaustųsi visaverčiai.
„Mes mokykloje turime gamtos mokslų laboratoriją, išmaniuosius matuoklius, tačiau jų yra tik keli, o klasėse yra apie 30 mokinių, todėl stengiamės praktikos darbus atlikti STEAM centre. Vaikams iš pradžių tai yra iššūkis, kadangi priemonės nematytos, arba matytos, tik darbo įgūdžiai nėra geri, bet kai susipažįsta, nedrąsumas dingsta“, – teigia ji.
Pasak mokytojos, vaikams patinka, jog atliekant tiriamuosius darbus galima pritaikyti mobilųjį telefoną ir įvairias programėles. Smagu stebėti jų smalsumą, norą susipažinti su naujomis technologijomis, jas išbandyti. Susidomėjimo veiklomis netrūksta, o kai įdomu dirbti, gerėja ir praktiniai gebėjimai, darbo įgūdžiai, tai skatina ir didesnį susidomėjimą gamtos mokslais.
„Augantį STEAM populiarumą noriu iliustruoti pavyzdžiu. Praėjusiais mokslo metais mūsų mokykla pradėjo į I klases priimamus moksleivius skirstyti pagal pasirinktus modulius. Vienas iš pasirinkimų buvo STEAM modulis. Pirmaisiais metais turėjome apie 20 moksleivių, pasirinkusių šį modulį, šiemet tokių jau yra 30.
Tikiu, kad tokiai tendencijai įtakos turi ir teigiamas tėvų požiūris, nes ne tik būsimieji gimnazistai pasidomi mūsų mokykla, ruošdamiesi čia mokytis, bet mokyklos pristatymas vyksta ir jų tėvams. Todėl kuo daugiau informacijos tėvai turės, tuo palankiau vertins mokytojų taikomus ugdymo būdus“, – svarsto S. Radžiūnienė.
Tėvams svarbūs vaikų atsiliepimai
Paklausus mokinių tėvų, ar jie norėtų, kad jų vaikai lankytųsi STEAM centruose, Tauragė taip pat pirmavo – teigiamai atsakė 100 proc. tėvų. Antroje vietoje likusiuose Telšiuose šis rodiklis siekė 87 proc., Utenoje – 86 proc., mažiausiai norinčiųjų yra Klaipėdoje (48 proc.) ir Šiauliuose (47 proc.).
Šiuo metu skirtinguose Lietuvos miestuose veikia septyni ES investicijų lėšomis įkurti STEAM centrai, aprūpinti naujausia įranga bei technologijomis.
Iki darbo STEAM centre chemijos mokytoja dirbusi Ž. Danusienė sako, kad mokyklose galimybės mokiniams gamtos mokslus išbandyti praktiškai, atlikti laboratorinius darbus nėra idealios, nes įrangai ir reagentams trūksta lėšų.
„Per 27 darbo metus mokyklose nemačiau tokių galimybių, kokios yra STEAM centruose – naujausia įranga, reagentai, nuolat tobulinami darbų aprašai. Tetrūksta, kad apie tai žinotų kuo daugiau žmonių – mokytojų, mokinių, tėvų, verslo, visuomeninių įstaigų atstovų. Taip informacija sklis plačiau.
Mes irgi atsidarę nepuolėm į projektines veiklas, pirmiausia pradėjome nuo pažintinių užsiėmimų, pristatėme, ką galime pasiūlyti. Juk jei žmonės nelabai daug apie tam tikrą dalyką žino, tai ir vertina atsargiai, todėl reikėtų kuo daugiau pasakoti ir aiškinti apie STEAM“, – mano ji.
Pašnekovė pasakoja, kad vaikų elgesio ir laboratorinių įgūdžių pokytis atsiranda jau po kelių apsilankymų STEAM centre. Pirmąsyk ateina nedrąsūs, susivaržę, jiems reikia daugiau pagalbos, o atvykę dar kartą jau dirba savarankiškai arba su minimalia pagalba. Privalumas yra ir tai, kad eksperimentuodami centre mokiniai nepatiria streso, nes veikla yra vertinama kaupiamaisiais balais ir orientuota į atsakymų ieškojimą.
Jiems paaiškinama, kad visada sulauks pagalbos iš mokytojo ir laboratorijos darbuotojų, kad nesėkmės atveju galės viską ramiai atlikti iš naujo.
„Kaip pavyzdį noriu paminėti užsiėmimus mokiniams iš Profesinio rengimo centro. Jiems dažniausiai nėra tekę dirbti laboratorijoje, vienas kitas žino kelių laboratorinių indų pavadinimus, bet užsiėmimo pabaigoje jų mokytoja sako negalinti atsistebėti klase, nes nekyla nei drausmės, nei susikaupimo problemų – laboratorijoje mirtina tyla, visi siekia rezultato.
Kitas pavyzdys – sykį užsiėmime dalyvavo nedrąsios mergaitės, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, mokykloje mokosi pagal palengvintas programas.
O mūsų laboratorijoje jos gavo tokį rezultatą, kokio kartais darydama šitą darbą negaunu ir aš. Ir kaip smagu matyti, kai pagyrus vaikų veiduose atsiranda šypsenos ir pasitikėjimas savimi“, – dalijasi Ž. Danusienė.
Ji įsitikinusi, kad tėvų nuomonei labai didelę įtaką daro vaikų atsiliepimai apie mokymąsi, veiklų organizavimą. Vaikai grįžta namo, papasakoja tėvams, ką veikė, kaip tai buvo naudinga, taip informacija sklinda, susidomi kiti tėvai, nori, kad ir jų vaikai užsiimtų tokia veikla. Tai virsta užburtu ratu gerąja prasme – kuo geresni vertinimai, tuo didesnis poreikis, susidomėjimas, o kuo daugiau išbando šį ugdymą, tuo labiau auga ir teigiamų vertinimų kiekis.
„Tėvai dažnai jaudinasi, kad jų vaikai iki paskutinių metų mokykloje, o kartais ir dar ilgiau, nežino, kokį karjeros kelią pasirinkti. STEAM šiuo klausimu taip pat praverčia, nes vaikai eksperimentuodami pasitikrina, ar jiems patinka ir kas konkrečiai patinka. Net ir tiems, kurie padaro darbą ir sako, kad nepatinka, turiu atsakymą – pasitikrinote, sužinojote, kad tokia veikla ne jums, galite ją ramia širdimi atmesti ir ieškoti kitų dalykų“, – kalba mokytoja.
2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusioje Lietuvos pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų, direktorių ir moksleivių tėvų apklausoje dalyvavo 1661 respondentas. Apklausą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdė rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ ir išmanios komunikacijos agentūra „Idea prima“.
