Pasak gimnazijos direktorės Irinos Ignatavičienės, jei visgi su A.G.Astrauskaite teks atsisveikinti, moksleiviai greičiausiai neteks mažiausiai 70 lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Pati ji priekaištų itin skandalingai vertinamai pedagogei ir toliau neturi.
Teigia, kad atranką vykdė
Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas patvirtino, kad komisijai nustačius, jog A.G.Astrauskaitė įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos, meras Remigijus Šimašius trečiadienį turėtų įpareigoti direktorę atleisti šią mokytoją.
„Situacija išsiaiškinta, liko tik formalumas – mero potvarkis, kuriuo būtų pavesta direktorei situaciją išspręsti. Tai turėtų būti, manau, rytoj“, – BNS antradienį sakė T.Gulbinas.
Pažymima, kad savivaldybės sudaryta komisija turėtų atlikti platesnį tyrimą, kuriuo būtų siekiama išsiaiškinti bendrą situaciją mokykloje, galimus pažeidimus.
„Tikriausiai reikės papildomo tyrimo dėl apskritai situacijos, mikroklimato mokykloje, dėl aplinkos, kuri ir galėjo nulemti ir šio epizodo sprendimą. Turime dar kitų pranešimų apie galimus pažeidimus mokykloje, kol jie neištirti, negaliu kol kas jų komentuoti (...), bet tai bus platesnis tyrimas“, – kalbėjo vicemeras.
„Juventos“ gimnazijos vadovė trečiadienio rytą tvirtino, kad iki šiol iš sostinės savivaldybės negavo jokių nurodymų ir net įspėjimų, o A.G.Astrauskaitė ir toliau veda pamokas.
„Aš iki šiol neturiu jokio rašto, kad turėčiau ją atleisti ar kažkoks sprendimas priimtas. Aš tai sužinojau tik iš to, ką žurnalistai paviešino. Bet iš savivaldybės kol kas jokių nurodymų negavau“, – portalui lrytas.lt sakė I.Ignatavičienė.
Pasak jos, mokykla lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo ieškojo labai intensyviai – skelbimus dėjo ne tik mokyklos, bet ir savivaldybės tinklalapiuose, paiešką vykdė ir per Užimtumo tarnybą. Visgi norinčiųjų mokyti per mėnesį taip ir neatsirado.
„Dar buvo kreiptasi į kai kurias mokyklas, kad jos irgi padėtų ieškoti mums mokytojo. Berods lapkričio 4 dieną 12 valandą baigė galioti skelbimas, nei vienas mokytojas neatsiliepė, o kitą savaitę jau turėjo vykti pamokos, todėl aš kreipiausi į tą mokytoją, nes žinojau, kad ji rugpjūčio mėnesį ieškojo darbo.
Ji skambino man ir klausė, ar neturiu laisvos darbo vietos, o lapkričio 4-ąją aš jau pati paskambinau mokytojai ir paprašiau gelbėti situaciją. Jeigu nei vieno mokytojo nėra, nei vienas neteikė dokumentų, automatiškai koks galėjo būti konkursas? Jeigu nėra žmonių, nėra ir konkurso. O pamokos vaikams tai turi vykti“, – aiškino direktorė.
Bijo, kad vaikai liks be pamokų
I.Ignatavičienė pridūrė, kad peržiūrėjo visus mokytojos dokumentus, o duomenų bazėje net patikrino, ar ši nėra teista. A.G.Astrauskaitės darbu, pasak mokyklos vadovės, patenkinta ne tik ji pati, bet ir moksleiviai bei jų tėvai.
„Aš buvau jos pamokose iš karto po jos įsidarbinimo – nėra jokių pretenzijų. Kiek žinau, iš tėvelių ir vaikų atsiliepimai irgi geri, jokių pretenzijų nėra“, – pabrėžė ji.
Pasak „Juventos“ gimnazijos direktorės, jei visgi A.G.Astrauskaitę iš tiesų teks atleisti, o kandidatų ir vėl neatsiras, blogiau bus tik mokiniams – esą vyresniųjų klasių moksleiviai neturės mažiausiai 72 lietuvių kalbos ir literatūros pamokų.
„Koks galėtų būti kitas žingsnis? Jeigu bus reikalavimas atleisti, vėl kažkur mėnesį bus patalpintas skelbimas viešoje erdvėje. Vaikai visą mėnesį neturės pamokų. Kadangi pas mus tik vyresniokai, bent 72 pamokų jau automatiškai vaikai neturės.
O jeigu vėl neatsilieps nei vienas mokytojas, ką toliau darysim? Dvyliktokams reikės egzaminus laikyti. Problema be išeities. Manau, kad šioje situacijoje reikia nusiraminti ir sveiku protu pagalvoti. Direktorius turi užtikrinti ugdymą, o kiek aš galėjau iš savo pusės, tiek padariau.
Ne viskas man patinka, kaip ji elgiasi viešojoje erdvėje, bet negaliu komentuoti to, kas kažką patalpino feisbuke. Man tai nepaaiškinama“, – guodėsi I.Ignatavičienė.
Sprendimą apskritai įdarbinti šią mokytoją yra kritikavusi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A.G.Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Simo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
