Nerimą kelia moksleivių „rūšiavimas“
J. Urbanovič akcentuoja, kad prezidentūra nepritaria priverstiniam moksleivių nukreipimui į profesines mokyklas.
„Žinoma, teigiamai žiūrime į tai, kad būtų nuoseklus moksleivio pasiekimų, rezultatų stebėjimas ir kad tie rezultatai būtų panaudojami individualiai jų pažangai, savalaikei pagalbai. Bet tikrai nepritariame priverstiniam moksleivių nukreipimui į profesines mokyklas, PUPP išlaikiusiųjų „rūšiavimui“ po dešimtos klasės. Jeigu pripažįstame, kad po pasiekimų patikrinimo galima tęsti vidurinį ugdymą, vadinasi, visiems turi būti garantuota pasirinkimo galimybė“, – Eltai teigė J. Urbanovič.
Prezidento patarėja pabrėžia, kad PUPP rezultatai turėtų būti individualios moksleivio pažangos stebėjimo ir pagalbos instrumentas.
„Kaip instrumentas šie patikrinimai gali būti naudingi. Aišku, svarbu įvesti saugiklius, kad tie rezultatai netaptų reitingavimo įrankiu“, – sakė patarėja.
J. Urbanovič labiausiai nuogąstauja dėl dešimtos klasės PUPP. Pasak jos, tai, kad PUPP išlaikę vaikai bus „rūšiuojami“, sukeltų rizikų. Ne visiems būtų užtikrinamas kokybiškas vidurinis ugdymas. J. Urbanovič primena, kad iš profesinio mokymo įstaigų į aukštąsias mokyklas įstoja tik 1 proc. absolventų.
„Pavyzdžiui, pagal 2022 metų rezultatus beveik 40 proc. laikiusiųjų PUPP neįgytų pagrindinio išsilavinimo. Apie 20 proc. turėtų teisę vidurinį mokslą tęsti profesinėse mokyklose ir apie 40 proc. vaikų turėtų teisę vidurinį ugdymą tęsti bendrojo ugdymo mokyklose. Dabar gimnazijose mokymąsi tęsia 80 proc. vaikų. Tai skirtumas ir pokytis yra tikrai nemažas“, – teigė patarėja.
Prezidento patarėja taip pat pažymi, kad toks sprendimas prieštarauja siekiui stiprinti profesinio mokymo prestižą.
„Mes tokiu sprendimu pasakome, kad profesinis mokymasis tinka tik silpniausiems. Ir tai tam tikra prasme grįžimas į sovietmetį. Profesinėse mokyklose taip pat reikia akademiškai stiprių vaikų. Ne tik tų, kurie jau „netinkami“ viduriniam ugdymui. Jeigu norime sustiprinti profesinį mokymą, jį reikia kurti patrauklų ir stipresniems moksleiviams, kurie, pasimokę profesinio mokymo įstaigoje, turėtų galimybę toliau įgyti ir aukštąjį išsilavinimą“, – sakė J. Urbanovič.
„Jeigu preziumuojame, kad tą slenkstį vaikas įveikia išlaikęs PUPP ketvertukui, tai galbūt galima leisti pačiam moksleiviui ar tėvams apsispręsti, kur jis eis toliau. Taip, galbūt galėtų būti žodinė ar kitos formos rekomendacija, kad būtų prieinama aiški informacija apie visas galimybes, kokias moksleivis gali turėti“, – svarstė patarėja.
Profesinės mokyklos nesutalpintų moksleivių srauto
J. Urbanovič taip pat įžvelgia riziką, kad dabartinis profesinių mokyklų tinklas negalėtų priimti visų patenkinamo pasiekimų lygmens nepasiekusių moksleivių.
„Turimas profesinių mokyklų tinklas tikrai to nepadengia, neaprėpia galimo moksleivių srauto. Net 11-oje savivaldybių nėra nė vienos profesinio mokymo įstaigos, 29-iose savivaldybėse yra vos po vieną profesinio mokymo filialą, kitose savivaldybėse – po du. Vadinasi, mes negalime užtikrinti pasirinkimo spektro visiems moksleiviams“, – atkreipė dėmesį prezidento patarėja, nuogąstaudama ir dėl to, kad šie Švietimo įstatymo pakeitimai nulemtų ir dalies savivaldybių gimnazijų moksleivių skaičių, kuriose nebesusidarytų pakankamo dydžio klasės.
„Gali būti taip, kad kai kuriose savivaldybėse dėl prastesnių PUPP rezultatų nebeliktų gimnazijų, nes susiformuotų per mažos klasės, kurios negalėtų turėti gimnazijų statuso pagal mokyklų tinklo taisykles. Yra kelios savivaldybės, kuriose tokiu atveju neliktų gimnazijų, beje, jose nėra ir profesinių mokymo įstaigų. Tad turbūt kažką kurtume iš naujo, bet gal geriau stiprinti tai, ką turime“, – svarstė patarėja.
Vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų būtų iššūkių pasiekti profesines mokyklas
Šalies vadovo patarėja taip pat įžvelgia rizikų, kad vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų gali kilti iššūkių pasiekiant nutolusias profesinio ugdymo įstaigas. Todėl, pasak patarėjos, tai gali nulemti, kad tarp jaunų žmonių didėtų vidurinio išsilavinimo neįgijusių, o vėliau ir socialiai remtinų žmonių skaičius.
„Moksleivių pasiekimai labai koreliuoja su jų socialiniu, ekonominiu, kultūriniu kontekstu, iš kurio jie ateina. Vadinasi, gali būti, kad nemaža dalis į profesines mokyklas nukreipiamų vaikų būtų iš nepalankaus socialinio ekonominio konteksto. Jiems net ir nuvažiuoti į tą profesinę mokymo įstaigą, kuri yra nutolusi, gali būti nelengva, nes pavėžėjimas juk nenumatytas, o ir pragyventi reikėtų“, – sakė J. Urbanovič.
„Labai tikėtina, kad tokiu atveju vaikas liktų namie, nepalankioje savo aplinkoje. Ir tada galime turėti rezultatą, kad sumažės vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius, o tarp jaunų žmonių padidės socialinių pašalpų gavėjų“, – pridūrė ji.
Kelia klausimą, ar visi vaikai galės pasinaudoti papildomų konsultacijų galimybe
J. Urbanovič pažymi, kad nėra aišku, kaip bus organizuojamos konsultacijos PUPP neišlaikiusiems moksleiviams.
„Dažniausiai prastesni rezultatai yra matematikos PUPP, bet mes žinome, kad apskritai matematikos mokytojų trūksta. Tai kyla klausimas, ar turėsime mokytojų, kurie galės tas konsultacijas teikti? Labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip bus apmokėta mokytojams už papildomas valandas, ar konsultacijos vyks po pamokų, kai jau ir mokytojas, ir moksleivis yra pavargę, ar kada? Taigi kyla klausimas, kaip bus organizuota pagalba? Bet, žinoma, sprendimų galima rasti visada“, – sakė J. Urbanovič.
„Šiaip pagalba yra reikalinga ir tam, kuris gaus penketuką ar šešetuką. Logiškai mąstant, kodėl kiti moksleiviai negali gauti tokios pagalbos? Galbūt apskritai požiūris turi būti sisteminis, kad moksleivis, ypač iš tos nepalankios aplinkos ar kurio tėvai negali įpirkti korepetitoriaus paslaugų, gautų užtikrintą pagalbą pačioje mokykloje“, – taip pat pridūrė ji.
Prezidento patarėja taip pat mano, kad būtų prasminga Švietimo įstatymo pakeitimo projektą susieti su svarstomais Profesinio mokymo įstatymo pakeitimais, nes, pasak jos, šiuo metu šie įstatymų keitimo projektai prasilenkia.
„Jeigu jau einame ta kryptimi ir siejame pasiekimų lygį su nukreipimu į profesinį mokymąsi, vadinasi, šį Švietimo įstatymo keitimų projektą reikia jungti ir svarstyti kartu su Profesinio mokymo įstatymo pakeitimais. Dabar profesinio mokymo tikslas ir orientyras yra kitoks, jis labiau orientuotas į konkurencines sąlygas. Šie dviejų įstatymų keitimo projektai eina truputį skirtingomis kryptimis. Taigi siūlome sujungti jų svarstymą“, – akcentavo J. Urbanovič.
