Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, žmonių polinkis į vieną ar kitą sritį dažnai atsiskleidžia dar ankstyvoje vaikystėje. Nikolas Tesla, vienas žymiausių visų laikų išradėjų, dar būdamas vaikas pamatė Niagaros krioklių paveikslą ir savo dėdei Jozefui sakė, kad vieną dieną jis po šiuo kriokliu padės didžiulį ratą ir taip jį panaudos. Po daugelio metų šis išradėjas iš tiesų panaudojo Niagaros krioklį energijos gavybai.
Vargu, ar Nikolo dėdė jau tuomet numanė, kad tokios vaikiškos fantazijos virs visai žmonijai reikšmingais išradimais. Vis dėlto, kai kurie pasikartojantys ženklai gali išduoti išskirtinį vaiko polinkį į inžineriją. Tik kyla klausimas, kaip tokius gabumus atpažinti ir toliau teisingai vystyti.
Ilgiau išlaiko dėmesį
Visi tėvai žino, kad vaikams sunku išlaikyti dėmesį. Vaikų raidos ekspertų teigimu, pavyzdžiui, penkerių metų vaikas turėtų sugebėti sutelkti dėmesį nuo 10 iki 25 minučių, atsižvelgiant į užduoties pobūdį ir kitus kintamuosius, tokius kaip paros laikas. Vaikui augant, jo gebėjimas sukoncentruoti dėmesį kas metus turėtų paaugti nuo dviejų iki penkių minučių. Jei pastebite, kad jūsų vaikas geba išlikti susikaupęs ilgiau, gali būti, kad jis daugiau dėmesio skiria detalėms, o tai – svarbus bruožas inžinieriui.
Elonas Muskas, vienas žinomiausių šių laikų technologijų kūrėjų, vaikystėje taip pat išsiskyrė išskirtiniu gebėjimu susitelkti. Jis kartais taip panirdavo į savo mintis, kad sunerimę jo tėvai nusprendė patikrinti, ar jaunasis Elonas neturi klausos sutrikimų. Vėliau jo mama sužinojo, kad tuo metu Elonas svajodavo apie savo išradimus.
Mėgsta statyti
Kaip pastebi edukologė, kompetencijų ugdymą tyrinėjanti doktorantė Jovita Ponomariovienė, vaiko polinkį į tiksliuosius mokslus, ypač inžineriją, išduoda pomėgis konstruoti įvairius statinius. Ar tai būtų medinės kaladėlės, LEGO detalės, ar sudėtingas konstruktorius. Jei jūsų vaikas daugiausia dėmesio skiria tokio pobūdžio veikloms, galite numanyti, kad jis bus linkęs į inžineriją.
Jungdami skirtingas detales, statydami ne pagal instrukciją, o kurdami savo statinius, vaikai atskleidžia ir savo vaizduotę, kūrybinius gebėjimus, kurie taip pat labai svarbūs inžinieriams, į šį pasaulį atnešantiems technologines naujoves.
Ardo žaislus
Anot edukologės, yra vaikų, kurie gavę naują žaislą, pirmiausia jį išardo. Ir tai nereiškia, kad vaikas žaislą tiesiog sulaužė, jo nesaugodamas ir nesuprasdamas vertės. Jis taip elgiasi iš smalsumo, nes nori pasižiūri, kas jo viduje, kaip jis veikia ar iš ko yra pagamintas. Tad pykti dėl tokio elgesio nevertėtų, priešingai – reikėtų ieškoti priemonių, kaip tokį inžinerinį smalsumą ir toliau skatinti.
Kaip šias savybes puoselėti?
„Namuose reikėtų pasirūpinti įvairiais lavinamaisiais žaislais. Žinoma, priemonės priklauso nuo vaiko amžiaus. Pasirenkame atitinkamus žaislus – kaladėles, konstruktorius. Plečiantis akiračiui, plečiasi ir priemonės. Vėliau smalsumą inžinerijai skatinti gali padėti enciklopedijos ar išmaniosios technologijos. Įsigyjant priemonių, galbūt konstruktorių ar užduočių sąsiuvinių, kartu žaidžiant, modeliuojant įvairias situacijas, galima ugdyti vaiko mąstymą bei inžinerinius gebėjimus“, – sako Vitlio licėjaus vadovė J. Ponomariovienė.
Jos įsitikinimu, nuo pat jauno amžiaus svarbu kurti teisingą požiūrį į technologijas. Mokyti vaikus suprasti, kad kompiuteris yra ne žaidimas, bet darbo ir mokymosi priemonė. Tėvai kartu su vaiku gali rašyti kompiuteryje istoriją, komiksą ir pateikti jį su grafika, ieškoti informacijos konkrečia tema, redaguoti nuotrauką, rašyti el. laišką ir kt.
Nereikia bijoti technologijų
„Šios kartos vaikai auga su informacinėmis technologijomis ir darbas su kompiuteriu tampa tokiu pat svarbiu įgūdžiu vaikams, kaip skaitymas, rašymas ar matematika. Todėl neturėtume bijoti, kad vaikas naudojasi technologijomis. Mokykloje mokiniai planšetes naudoja įvairių dalykų pamokose. Daug interaktyvių užduočių galima atlikti pasitelkiant įvairias programas“, – teigia edukologė.
Vitlio licėjaus vadovė pasakoja, kad pradinių klasių mokytojai pastebi itin didelį mokinių susidomėjimą programavimo žaidimais – kai sudėjus tam tikrą krypties (kairėn, dešinėn, pirmyn, atgal) seką pagal algoritmą, pavyzdžiui, šuo atranda kaulą, žmogus suranda lobį. Tai – gera žinia, turint omenyje IT specialistų trūkumą ir numatomą dar didesnį jų poreikį ateityje. Todėl svarbu šias kompetencijas pradėti ugdyti kuo anksčiau.
Dar mokykloje kuria prototipus
Šiais laikais, pasitelkdami kompiuterines programas, vaikai gali išmokti projektuoti 3D modelius. Pasirinkę sustiprintą inžinerinės krypties mokymą, dar mokykloje jie gali kurti savo gaminius ir atsispausdinti juos 3D spausdintuvu arba išpjaustyti su lazerine pjaustykle. Taip pat gali pradėti ugdyti savo lyderystės ir verslumo įgūdžius.
„Mūsų mokykloje mokydamiesi inžinerijos mokiniai išsako savo idėjas, analizuoja problemas, kuria prototipus, planuoja, generuoja koncepcijas, pasitelkdami įvairias technologines priemones vizualizuoja gaminio formą, atlieka nesudėtingas inžinerines kūrybines užduotis.
Kitaip tariant, inžinerijos programą pasirinkę mokiniai nuo pirmos klasės mokosi inžinerijos dalyko taip, kaip matematikos ar muzikos. 25 proc. inžinerinio ugdymo programos turinio yra integruojama į kitus mokomuosius dalykus – matematiką, pasaulio pažinimą, kalbas, menus, informacinių technologijų pamokas, projektinę veiklą“, – pasakoja J. Ponomariovienė.
Inžinerinės specialybės
Anot kompetencijų ugdymą tiriančios edukologės, studijų specialistai prognozuoja, kad tobulėjant naujiems technologiniams įrenginiams, elektroniniams prietaisams, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir robotus, inžinerija bus viena paklausiausių ateities disciplinų.
Todėl svarbu, kad mokiniai kuo anksčiau susipažintų su inžinerinėmis specialybėmis, formuotų savo ateities lūkesčius, planuotų tolesnių studijų ir karjeros galimybes. Taip pat svarbu, kad jie susipažintų su tokiomis sritimis, kaip mechanika, chemija, bioinžinerija bei dizaino, civilinė, informatikos, medijų ir audiovizualinė inžinerija.
