Dalis pedagogų kaip profesionalius mokytojus teigia pamatantys ir pirmųjų kursų studentus ir abejoja, ar specialiose įmonėse dirbantys korepetitoriai patys gali pasigirti aukščiausiais savo mokomo dalyko egzamino rezultatais.
Tačiau situacija, anot papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ atstovės, tikrai ne visur yra tokia prasta, o dėl kai kurių verslininkų daromų klaidų visų korepetitorių demonizuoti tikrai nereikėtų.
Siūlo vertinti labai atsakingai
Kelis aukštojo mokslo diplomus ir 10-ies metų darbo patirtį turintis biologijos mokytojas bei korepetitorius Paulius Sungaila atkreipė dėmesį, jog didelė dalis korepetitorių paslaugas teikiančių įstaigų savo reklamose naudoja tokius raktažodžius kaip „kokybiškos“, „šaunios“, „profesionalų vedamos“ pamokos, tačiau į tokias įstaigas pažvelgus atidžiau esą tikrai yra dėl ko sunerimti.
Jis teigė, kad dažnai moksleiviams į pagalbą ateina tie patys moksleiviai arba pirmų universiteto kursų studentai, kuriems nebūtinai pasisekė jų mokomo dalyko egzamine.
„Atidžiau perskaičius šiuos skelbimus, maždaug 8 iš 10 kartų surandame informaciją, jog pamokas veda 2–3 kurso studentai, o kartais ir dar jaunesni korepetitoriai – pavyzdžiui, 10 klasės moksleiviai. Panagrinėję keleto korepetitorių įmonių skelbimus, galime surasti informacijos, jog pamokas vedantys studentai patys nėra surinkę 100 balų įvertinimo iš dėstomos disciplinos.
Kyla klausimas, ar kiekvienas discipliną dėstantis asmuo gali ir turėtų būti įvardijimas kaip mokytojas su visais profesionalo ir kitais epitetais“, – svarstė P.Sungaila.
Pasak biologijos mokytojo, kitose šalyse, norint įgyti mokytojo kvalifikaciją, reikalingi specialūs kursai, mokslinis laipsnis ir šimtai valandų praktikos dirbant su mokiniais. Dėl šios priežasties kiekvieno korepetitoriaus įvardijimas kaip mokytojo arba profesionalo esą gali būti suprantamas kaip klaidinanti reklama.
„Praktiškai kiekviename skelbime galime rasti, jog discipliną X dėsto geriausias mokytojas. Todėl siūlau tėveliams ir mokiniams išlikti kritiškiems: domėkitės mokytojo išsilavinimu, sukaupta patirtimi, metodų įvairove, prašykite buvusių mokinių atsiliepimų, vedamų pamokų ir pateikiamos medžiagos pavyzdžių.
Nustebsite, jog geriausiais save laikantys korepetitoriai moko iš to paties vadovėlio ir iš tų pačių užduočių, kaip mokykloje dirbantys specialistai“, – pažymėjo biologijos mokytojas.
P.Sungaila taip pat atkreipė dėmesį, kad korepetitorių įmonės nevengia reklamuoti savo paslaugų kritikuodamos švietimo sistemą, mokyklą ir joje dirbančius mokytojus, bet net ir tai gali suklaidinti žmones.
„Švietimo sistemos kritikavimas neleidžia susidaryti teisingo įspūdžio apie vedamų pamokų kokybę ir išskirtinumą. O kartais reklama būna klaidinanti, pavyzdžiui, naudojant žinomų universitetų logotipus („Corepetitus“ įmonės atvejis). Kai kurios ugdymo įstaigos į savo paslaugų teikėjų sąrašą įtraukia studentus, moksleivius ir dažnai atrankos kriterijai būna nuleidžiami iki 85 proc. (rezultatas iš laikytų VBE) ir mažiau.
Lyginant tokių paslaugų kainas – jos atitinka rinkos standartą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog korepetitoriui siūlomas valandinis atlygis siekia apie 8 eurus, kai pamoka paslaugos gavėjui kainuoja 20 eurų ir daugiau“, – portalui lrytas.lt aiškino mokytojas.
Jis neatmetė tikimybės, kad prastėjantys brandos egzaminų rezultatai taip pat gali būti susiję su dažnai nekompetentingais korepetitoriais.
„Manyčiau, jog ir šių metų VBE rezultatai visose disciplinose iš dalies galėtų būti siejami su didėjančiu pseudokorepetitorių skaičiumi Lietuvoje. Šiandien kiekvienas, išlaikęs egzaminą aukštesniu balu, gali skelbtis mokantis matematikos, fizikos ar chemijos.
Būkite atsargūs, kalbėkitės su savo vaikais apie papildomo ugdymo mokytojus, jų taikomų metodų įvairovę, stebėkite vaiko progresą, atkreipkite dėmesį į sprendžiamas užduotis ir dėstomą teoriją“, – pridūrė P.Sungaila.
Egzamino balai – tik dalis paveikslo
Nemažai kritikos mokytojus buriančioje „Facebook“ grupėje sulaukė korepetitorių įmonė „Corepetitus“. Lrytas.lt žiniomis, šioje įmonėje dirba ir aukščiausių balų iš brandos egzaminų negavę korepetitoriai, įmonė praeityje taip pat yra įdarbinusi ir dešimtoką. Vienoje iš savo reklamų įmonė skelbia, kad būsimi korepetitoriai savo mokomo dalyko egzaminą turi būti išlaikę bent 75 balais.
Pats „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis svarstė, jog vertinti specialistą tik pagal išlaikyto egzamino balus nėra teisinga.
„Pavyzdžiui, ateina žmogus su penkiais šimtukais, o kitas ateina su 85 balais. Ir tas, kuris ateina su 85 balais, kartais yra žymiai geriau vertinamas tėvų, mokinių, tą rodo ir rezultatai. Tas vertinimas, kiek gavai iš egzamino, yra tik dalis viso to paveikslo.
Egzaminas yra toks dalykas, kurį turime praeiti visi, bet mes turime ir kažką daugiau. Sausos žinios yra tik žinios, o mums, žmonėms, mokiniams, studentams reikia daugiau – būtent tai ir užkabina, sudomina. Nėra taip, kad šimtukas iš matematikos egzamino tau garantuoja darbą pas mus“, – portalui lrytas.lt komentavo T.Jonaitis.
„Pavyzdys: mokinys mokėsi Licėjuje, turėjo gerus įvertinimus, bet per egzaminą perdegė, jaudinosi ir gavo 80 balų. Mes susipažįstame su situacija, išsiaiškiname tokio rezultato priežastis. Jei mūsų sprendimas teigiamas – korepetitorius praeina išsamius vidinius mokymus, yra supažindinamas su vidine tvarka ir tik tada gauna pirmą mokinį. Jeigu viskas gerai, judame toliau, priešingu atveju žiūrime, ką turime pakeisti“, – pridūrė jis.
„Corepetitus“ vadovas pripažino, kad įmonėje iš tiesų dirbo ir nepilnametis moksleivis, tačiau jis pabrėžė, kad tokia praktika – išimtis.
„Praeityje turėjome dešimtoką, kuris buvo praėjęs visą mokyklinės matematikos kursą ir pademonstravo puikius įgūdžius, tad mes pakvietėme jį prisijungti prie mūsų komandos. Atsiliepimai buvo patys geriausi. Visų pirma, tai yra leistina – jei yra tėvų sutikimas dėl darbo, viskas yra leistina. Tai buvo pavienis atvejis, nes įprastai tokio amžiaus mokiniai ieško darbų vasarą, o ne šalia mokslų.
Yra tokių programų, kur moksleiviai kitus moksleivius irgi moko, tai čia nėra kažkokia naujiena. Vienu metu mes svarstėme labai rimtai kviesti būtent jaunus žmones, nes tikrai yra tokių, kurie yra atsakingi, turi puikias žinias.
Gali būti, jog prie šios minties dar sugrįšime, nes jie neturi kitų būdų užsidirbti, o jeigu ir turi, tai už juokingą atlygį reikia atlikti sunkų darbą“, – aiškino T.Jonaitis.
Jis taip pat pastebėjo, jog kai kurių įmonių reklamose skambantys epitetai apie mokytojus yra pompastiški – pasak jo, tai yra kiekvienos įmonės laisvas pasirinkimas.
Pasak T.Jonaičio, patikrinti, ar korepetitorius gerai dirba, gana paprasta – jei turi glaudų ryšį su klientais, apie tai jie gali labai greitai informuoti patys. Pati įmonė turi ir vidinę platformą, kurioje klientai gali vertinti korepetitorius, palikti atsiliepimus.
„Gali būti paprasčiausias dalykas, kad asmenybės nesutampa – nors stengiamės tokių situacijų išvengti, bet kartais pasitaiko visko, juk dirbame su žmonėmis. Tokiais atvejais detaliai išsiaiškiname situaciją ir ieškome sprendimų“, – nurodė jis.
Korepetitorius atsirenka griežtai
Vieni iš neformaliojo švietimo lyderių – papildomo ugdymo mokykla „Alfa klasė“ – sutiko pasidalinti, kokie reikalavimai keliami žmonėms, norintiems įsidarbinti šioje įmonėje, kurios įvertinimas skirtingose atsiliepimų platformose išlieka aukščiausias tarp korepetitorių įmonių.
Papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ komunikacijos vadovė Kristina Mačulska portalui lrytas.lt savo ruožtu aiškino, jog šioje įmonėje samdomi korepetitoriai turi praeiti gana griežtą atranką – vien egzaminų ar universitetų balų nepakanka. Kandidatai dalyvauja keliuose pokalbiuose, taip pat demonstruoja savo gebėjimus bandomojoje pamokoje.
„Pirmajame pokalbyje aptariama kandidato patirtis ugdymo srityje ir/arba akademiniai pasiekimai, pavyzdžiui, laimėtos olimpiados, konkursai, vertinami socialiniai gebėjimai. Antrajame pokalbyje kandidatai veda bandomąją pamoką, kurioje įvertinamas temos išmanymas, pateikimas, progresyvių ugdymo metodų taikymas.
Po bandomosios pamokos kandidatai taip pat rašo ir žinių patikrinimo testą – nepriklausomai nuo to, kokiais rezultatais baigė mokyklą ar universitetą, kadangi kandidatus norime tikrinti pagal vidinę įmonės tvarką“, – komentavo K.Mačulska.
Pasak „Alfa klasės“ atstovės, kartais atrankos neįveikia net diplomuoti mokytojai, o ką tik mokyklą baigę absolventai jiems „nušluosto nosis“.
„Tad kiekvieną kandidatą vertiname ne tik pagal formalius raštiškus kriterijus, bet ir pagal jo asmeninę istoriją. Prieš pradėdami dirbti, mokytojai taip pat yra apmokomi, dalyvauja mentorystės programoje, kur juos kurį laiką stebi daugiau patirties turintys korepetitoriai. Taigi norint tapti korepetitoriumi mūsų įmonėje, tenka tikrai nemažai pasistengti“, – aiškino K.Mačulska.
Ji pažymėjo, jog labiausiai „Alfa klasę“ domina aukščiausius balus iš mokomo dalyko egzamino gavę korepetitoriai, tačiau pripažino, kad apatinės ribos papildomo ugdymo akademija netaiko.
„Priežastis paprasta – „šimtuką“ matematikos egzamine gavęs kandidatas gali būti prastas kalbėtojas ar tiesiog nebemokėti dalinti kampu, tad ką tas balas pasako apie jo tinkamumą pradinių klasių korepetitoriaus pozicijai? Lygiai taip pat, jei kandidatui nepasisekė išlaikyti lietuvių kalbos egzamino aukščiau nei 85 balais, tačiau jis puikiai išmano gramatikos taisykles ir nori dirbti su progimnazistais, jam durys į šį darbą nėra automatiškai uždaromos.
Visai kita kalba norintiems dirbti su abiturientais ir ruošti egzaminams – tuomet reikalaujame aukščiausių balų. Jei su dvyliktokais nori dirbti pirmo kurso studentas, prieš kelis mėnesius gavęs kelis „šimtukus“ ir kaip penkis pirštus išmanantis egzamino programą – sėkmingai praėjus atranką nėra jokios priežasties nepriimti į darbą, o mūsų patirtis rodo, kad tokie mokytojai kuo puikiausiai dirba ir sulaukia gerų atsiliepimų“, – pabrėžė K.Mačulska.
Ji taip pat pridūrė, kad su korepetitoriais dirbanti įmonė nepalaiko viešojoje erdvėje keliamos įtampos tarp bendrojo lavinimo mokyklų bei privačiai dirbančių korepetitorių – esą korepetitorių negalima vadinti mokytojais.
„Net LR Švietimo įstatyme mokytojas apibrėžiamas kaip žmogus, mokantis pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą. Norint vartoti mokytojo sąvoką, neprivalu kalbėti apie pedagogo kvalifikaciją, tad čia jokios klaidinančios reklamos nepastebėčiau. Juk korepetitorių nevadiname pedagogais – šis žodis skirtas tik turintiems pedagoginį išsilavinimą.
Mūsų įmonė nepalaiko kartais tyčia kurstomos įtampos tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir privačių korepetitorių – atvirai nekritikuojame švietimo sistemos, veikiau save pozicionuojame kaip ją papildančią neformalaus švietimo įstaigą.
Kiekviena įmonė ar korepetitorius turi savą poziciją ir gali ją laisvai deklaruoti, bet nereikėtų suplakti visų korepetitorių į viena ir demonizuoti jų už atskirų asmenų ar įmonių pasisakymus“, – tvirtino K.Mačulska.
