Į papildomas konsultacijas eina tik pažengę mokiniai
Švietimo įstatymo projekte planuojama, kad sunkumų patiriantiems mokiniams bus skiriama 20 konsultacijų ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse ir sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas. Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) docentė A. Rutkienė abejoja, ar mokykloms užteks pajėgumų įgyvendinti šiuos planus. Be to, jos manymu, minėtoje iniciatyvoje nesiūloma nieko naujo, nes mokyklose konsultacijos vyksta jau seniai. Ekspertės teigimu, problema ta, kad ne visi nori jomis naudotis.
„Gimnazijoje, kurioje dirbu, visi mokytojai konsultuoja, konsultacijų grafikas, kaip ir pačios konsultacijos, prieinamos visiems. Tačiau dažnai jomis naudojasi tikrai ne prasčiausius įvertinimus gaunantys. Vadinasi, motyvacija, o ne prievarta yra mokymosi variklis“, – Eltai sakė VDU ŠA docentė.
Ekspertė ypač akcentavo vaikų ir pedagogų krūvio subalansavimą, kuris, jos nuomone, dabar yra pamirštas. Tai gali gilinti pervargimą tiek tarp vaikų, tiek tarp pedagogų.
„Pažiūrėkime į tipinį gimnazistą. 3–4 gimnazijos klasių mokiniams pamokų skaičius per savaitę svyruoja nuo 28 iki 35. Tai reiškia, kasdien yra po 6–7 pamokas. Jei dar prisideda konsultacijos, neformalaus ugdymo veiklos, namų darbai – vaiko darbo diena tampa ilgesne nei suaugusiojo, dirbančiojo 8 valandas per dieną. Ar mes norime ugdyti perkrautą, pervargusį, perdegusį jaunimą? (...) kai esi pervargęs, nesinori nei papildomų konsultacijų, nei jokių kitų veiklų... Mokymasis tampa prievarta“, – kalbėjo A. Rutkienė.
V. Targamadzė siūlo grąžinti egzaminų neišlaikiusių mokinių pataisas vasaros metu
Komentuodama Švietimo įstatymo pakeitimus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto Pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė taip pat atkreipia dėmesį į didėsiančius mokytojų darbo krūvius dėl žadamų mokinių konsultacijų. Be to, ekspertės teigimu, reikia įtvirtinti tinkamą apmokėjimo sistemą už papildomas pamokas.
„Reikia labai gerai pasižiūrėti, koks bus mokytojams užmokestis už tas konsultacijas, nes mes puikiai žinome, kad labai dažnai šitos konsultacijos būna labai menkai apmokamos, o mokytojams, ypatingai matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, yra labai didelis krūvis“, – teigė Seimo narė.
Seimo narė teigė, kad dabar mokymosi procesas per daug suspaustas laiko atžvilgiu. Šiuo metu yra paankstintas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) vertinimas. Ekspertės manymu, reikia pratęsti mokslo metus tiems, kurie patikrinimo neišlaiko.
„Aš dabar neįsivaizduoju, kad mokytojas, kuris turi labai daug pamokų, pavyzdžiui, lituanistas ar matematikas, turės fizinių jėgų organizuoti mokslo metais tas konsultacijas, o jeigu būtų pratęstas mokymosi laikotarpis tiems, kurie neišlaikė, tai geriau galėtų pasitarnauti vaikui, jis gautų daugiau dėmesio ir labiau atsipalaidavusius mokytojus“, – Eltai sakė V. Targamadzė.
S. Jurkevičius primena, kad mokykloje reikia mokytis
Dėl Įstatymo pakeitimų pasisakęs Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius neslėpė skeptiško požiūrio į papildomas konsultacijas. Komentuodamas ŠMSM teiginius, kad neišlaikius PUPP mokiniams gali būti siūloma atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais, S. Jurkevičius abejojo nuolatinės mokiniams teikiamos pagalbos nauda. Anot, jo, situacija švietimo sistemoje jau ima priminti gilų sovietmetį, kai kažkas bandoma daryti, bet nieko nepadaroma.
„Mums labai sunku pasakyti, kad mokykloje reikia mokytis. Mums lengviau yra teikti nesibaigiančias pagalbas“, – teigė Licėjaus direktorius.
S. Jurkevičius teigia, kad tokia individualios pagalbos mokiniui padidinimo reforma siekiama tik užmaskuoti mokyklų tinklo problemas. Jo nuomone, jau dabar egzamino išlaikymo pažymį reikėtų pakelti iki 5, o nuo 2029 m. kelti dar aukščiau. Bet norima tiesiog nustumti problemas tolyn, nes 2029 m. dauguma dabartinių mokyklų direktorių jau bus išėję į pensiją ir galvoti apie geresnius mokinių rezultatus jiems nebereikės.
„To slenksčio toks menkumas, jo esmė yra tame, kad ir toliau užtikrinti neracionalų mokyklų tinklą ir išsaugoti tam tikras darbo vietas ir viskas“, – konstatavo Licėjaus direktorius.
