Švietimo klausimai svarbūs kiekvienam piliečiui
Visuomenės gerovės bei kiekvieno žmogaus sėkmingam ir laimingam gyvenimui didelę reikšmę turi švietimo sistema. Kol kas ilgiausias pasaulyje tyrimas (Harvard Study of Adult Development) apie žmogaus laimę atskleidė, jog pagrindinis aspektas, turintis įtakos asmens sveikatai ir laimingam gyvenimui – teigiami žmonių tarpusavio ryšiai. Tačiau situacija Lietuvoje, kuomet nuolatos aptariami nepakankami Lietuvos moksleivių pasiekimų rodikliai bei jaučiamas spaudimas pasivyti kitas šalis ir tapti konkurencingais, visuomenės akyse kuria kitokius akcentus.
Dar 2015 m. PISA tyrimo duomenys atskleidė, jog net 30 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių mokyklose jaučiasi „pašaliniais“, „ne savo vietoje“, o pateikiamos rekomendacijos šiems rodikliams keisti buvo labai aiškios – gerinti psichologinę mokinių savijautą, įtraukti mokinius į ugdymosi proceso ir aplinkų kūrimą atsižvelgiant į pačių mokinių lūkesčius ir tikslus.
Vis dėlto, akademinių pasiekimų akcentavimas, egzaminavimas, mokyklų reitingavimas ir konkurencija išlieka pagrindu viešajame diskurse, kuris vargiai skatina atsižvelgti į mokyklų bendruomenės narių pozityvių tarpusavio ryšių kūrimą bei emocinę gerovę.
Kas svarbu pradedantiesiems mokytojams?
Kiekvienais metais „Renkuosi mokyti!“ programa sulaukia apie 300–500 kandidatų anketų. Dažniausiai šie asmenys pasirenka darbą švietimo srityje matydami tame didelę prasmę – mokytojo profesija suteikia ne tik galimybę „uždegti“ meilę mokslui dalinantis sukauptomis žiniomis, bet ir keisti jaunų žmonių gyvenimus bei požiūrį ugdant juose vertybinį pagrindą, įgalinant juos pačius aktyviai prisidėti prie pozityvių pokyčių visuomenėje.
Mokytojo profesijoje svarbus nuolatinis savo veiklos reflektavimas bei tobulinimas, tačiau šis procesas pareikalauja nemažai emocinių ir psichologinių resursų, todėl vien tik profesinio tobulėjimo mokymų nepakanka. Mokytojams, siekiantiems kiekvieno vaiko sėkmės, svarbu patiems jausti bendruomenės palaikymą bei turėti saugią erdvę, kurioje jie gali dalintis patirtimi bei ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus.
Stiprios bendruomenės palaikymas ne tik padeda sumažinti emocinį ir psichologinį krūvį susidūrus su nežinomybe savo darbe, tačiau kartu skatina ir inovacijų bei naujų procesų kūrimą ir pritaikymą. Svarbu nepamiršti, jog mokymasis yra socialus procesas – tai galioja ne tik dirbant su mokiniais, tačiau ir patiems siekiant nuolatinio progreso.
„Būti mokytoju tai žymiai daugiau nei mokyti dalyko. Mokytojas savo darbe susitinka su didžiuliu skaičiumi vaikų, kurie išgyvena dar didesnį skaičių patirčių, įtampų, abejonių. Mokiniai auga kaip asmenybės ir visuomenės nariai, o mokytojas yra visos šios „metamorfozės“ liudininkas. Šis liudininkas turi galią – galimybę keliauti su mokiniu ir kartu su juo kurti patirtį, kurti požiūrį, kurti santykį. Šis santykis augina ne tik mokinius, bet ir pačius mokytojus. Todėl mokytojo darbas yra toks dinamiškas, o tuo pačiu – atsakingas, reikalaujantis daug vidinių resursų.
Dėl to svarbu atliepti mokytojo poreikius, juos pastebėti tam, kad jis galėtų pastebėti, ko reikia jo mokiniams. „Renkuosi mokyti!“ programa savo dalyviams siūlo bendruomenės palaikymą ir profesionalią pagalbą, įgalinančią tapti lyderiais, kuriems švietime svarbiausias yra vaikas.“ – savo mintimis dalinasi programos vadovas Artur Adam Markevič.
Naujos „Renkuosi mokyti!“ dalyvių kartos atranka prasideda lapkričio 14 dieną. Pirmasis atrankos etapas vyks iki gruodžio 18 d.
Programos organizatoriai atkreipia dėmesį, jog kandidatai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba būti paskutinio kurso studentais. Atrankoje gali dalyvauti ir kolegijų absolventai (-ės), jei studijų metu įgijo ir pedagogo kvalifikaciją. Pedagoginio darbo patirtis nėra būtina arba turi būti ne ilgesnė nei vieneri darbo mokykloje metai. Kandidatams pedagogo kvalifikacija taip pat nėra būtina, tačiau ją įgiję atrankoje dalyvauti gali.
Programa „Renkuosi mokyti!“ buria švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas ir siekia į Lietuvos švietime kurti pozityvius pokyčius.
Baigus programą, apie 75 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai.