Bet dabar tie duomenys atrodo visai nekalti ir beveik malonūs prisiminti. Nes per penkerius metus viskas galingai pasikeitė. Ir ne tik Anglijoje, bet ir pas mus - čia, Lietuvoje.
Naujausias „Kantar“ „Media Day“ tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos 16–25 m. amžiaus jaunimas prie skirtingų medijų praleidžia po 8,5 val. per dieną. Ir čia kalbame, kad toks yra vidutinis jaunuolių prie medijų praleidžiamas laikas. Vidutiniškai po keturias valandas kasdien jaunuoliai praleidžia socialiniuose tinkluose.
Pasak „Kantar“ media tyrimų vadovės Justinos Dundulytės, jaunimas labiausiai susitelkęs į su internetu susijusias medijas: tai yra socialinius tinklus, video turinį, video žaidimus, naujienų portalus ir kitą veiklą internete.
Didžiąją dalį laiko prie medijų jaunimo dienoje atsiriekia internetas, jame internetu besinaudojantis jaunimas praleidžia apie 6 val. 20 min. per parą.
Įprastą TV žiūri maždaug pusė jaunimo ir ją žiūrintieji skiria tam beveik dvi valandas per parą. Dar po valandą su trupučiu tenka video žaidimams, nedaug skiriasi ir laikas radijui. Tiesa, radijo klausosi mažiau nei trečdalis jaunimo (28 proc.), o vaizdo žaidimus žaidžia daugiau nei trečdalis jaunimo. Knygas skaito apie 12 proc. jaunimo, joms skirdami apie vidutiniškai 20 min. per dieną. Spaudą skaito apie 5 proc. jaunimo.
Kalbant apie įrenginius, populiariausias įrenginys vartojant medijas tarp jaunimo yra mobilusis telefonas. Jį medijoms naudoja beveik 85 proc. šio amžiaus respondentų ir telefonai užima daugiau nei pusę ekranų laiko (apie 5 val. per dieną), toliau seka kompiuteriai (beveik trys valandos) ir televizorius (daugiau nei valanda per dieną).
Aptariamąjį tyrimą „Kantar“ atliko šių metų vasario – balandžio mėnesiais ir apklausė daugiau nei pusantro tūkstančio respondentų.
Na ir kokios išvados peršasi iš šio tyrimo?
Bent kelios. Visų pirma, darosi nebeaišku, kaip atrodo dabartinio jaunimo paros struktūra: kada jie miega, kada mokosi, o kada dirba.
„Sakoma, kad gyvenimo balansui reikia skirti aštuonias valandas darbui, aštuonias valandas laisvalaikiui ir 8 val. miegui. Matome, kad prie šios triados atsiranda dar vienas segmentas: 8,5 valandos, kurias jaunimas skiria įvairioms medijoms. Žinoma, į šį laiką patenka ir dalis darbo, ir dalis laisvalaikio, o dalis paimama ir iš miego sąskaitos“, – pastebi Justina Dundulytė.
Bet para lyg ir nepailgėjo, vadinasi nukenčia kitos sritys. Visų pirma miegas, tada – darbas ir mokslai. Nukenčia ir laisvalaikis, jeigu didžiąją jo laiko dalį suryja socialiniai tinklai ir kitos medijos. Na ir to laisvalaikio kokybė labai suprastėja.
Anksčiau mokytojai skųsdavosi ir liūdėdavo tuo, kad vaikai ir jaunimas skaito vis mažiau knygų, bet dabar jau nei stebisi, nei baisisi. Pavargo. Nors skaičiai dabar juk iš tiesų dramatiški: anot „Kantar“ tyrimo, knygas skaito apie 12 proc. jaunimo, joms skirdami vidutiniškai 20 min. per dieną. O spaudą skaito vos 5 proc. jaunimo. Taigi artėjame prie nulių. Daugybė šeimų didžiuojasi, kad jų namuose nėra knygų ir apskritai jie neturi laiko skaitymui.
Bet aštuonios su puse valandos medijoms kažkaip atsiranda. Dažnas išmaniojo telefono savininkas jį patikrina apie 150 kartų per dieną, arba maždaug kas 6 minutes. Ir tik nedidelė dalis šių ekrano peržiūrų yra išties reikalingos bei naudingos.
Ir tas lindėjimas išmaniuosiuose įrenginiuose nėra toks jau nekaltas.
Niekas nepaneigs, kad išmanieji telefonai turi daugybę privalumų, bet, deja, ir tikrai daug trūkumų (ypač tiems, kurie be jo nebegali gyventi). Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis išmanaus telefono tikrinimas ir naršymas yra priklausomybė, kuri, kaip ir kitos priklausomybės – nuo alkoholio, tabako, narkotikų, azartinių lošimų ir pan., gali turėti pragaištingų pasekmių.
Beje, tyrėjai netgi padarė išvadą, kad psichologinė priklausomybė nuo telefono yra stipresnė už rūkymą. Jai esą sunkiau atsispirti, nes ji veikia mūsų emocijas.
Skirtingų valstybių mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad ilgas naudojimasis išmaniuoju telefonu didina depresijos, nerimo, fobijų, dėmesio sutrikimų riziką, mažina gebėjimą telkti dėmesį (o juk tai yra pagrindinis dalykas mokantis), skatina agresyvumą, nekantrumą, mažina savivertę, didina nuobodulį ir persisotinimą viskuo, niokoja vaizduotę ir kūrybingumą, turi reikšmingos įtakos psichinei jaunuolių sveikatai, na ir, žinoma, neigiamai veikia realų bendravimą su žmonėmis.
Svarbu ir tai, kad nuo mobiliųjų telefonų priklausantys vaikai ir jaunuoliai nesijaučia laimingi, gana dažnai būna dirglūs ir nusivylę.
