– Kas paskatino tave prisidėti prie studentų atstovavimo veiklos?
– Kadangi būdamas moksleivis į panašią veiklą neįsitraukiau, iš pradžių kiek skeptiškai žiūrėjau į studentų atstovybės kvietimą prisijungti. Mano požiūrį pakeitė grupiokai, kurie paragino bent pabandyti. Supratau, kad neturiu ko prarasti ir taip studentų atstovavimo veikloje sukuosi jau 6 metus.
– Kaip manai, ką studentui suteikia įsitraukimas į studentiškas organizacijas?
– Sutinku su nuomone, kad universitetas ar kolegija nėra tik vieta, kurioje įgyjamas išsilavinimas. Čia plečiasi tavo pasaulėžiūra, ugdomas kritinis mąstymas, kitos žmogiškosios kompetencijos. Dalyvavimas studentiškų organizacijų veikloje leidžia burtis į bendraminčių bendruomenę, suprasti, kaip skirtingos idėjos ir nuomonės gali vesti bendro tikslo link. Galiausiai, lavina gebėjimą dirbti komandoje, kas yra labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje.
– Studijų kokybė, socialinės studentų garantijos, aukštojo mokslo prieinamumas ir kitos panašios temos yra analizuojamos jau ne vieną dešimtį metų. Ar tai reiškia, kad šios problemos neišsprendžiamos?
– Turbūt, kad taip, jos yra neišsprendžiamos. Tačiau tai nereiškia, kad jau kelis dešimtmečius stovime viename taške ir niekas nevyksta. Tai yra labiau suvokimo ir lūkesčių klausimas. Tai, kaip studijų kokybę suprato studentai prieš 10 metų ir dabar, skiriasi. Vadinasi, mes norime daugiau, geriau, inovatyviau. Toks požiūris neleidžia aukštojo mokslo sistemai sustabarėti.
Kita vertus, reikėtų suprasti ir fundamentinius principus, kad aukštasis mokslas išlaikytų savo tikrąją paskirtį.
– Ar dėl to įžvelgi grėsmes?
– Viešojoje erdvėje girdimos įvairios ambicijos, kad aukštosios mokyklos turi atlikti vienokias ar kitokias funkcijas, nors iš tiesų, jų pagrindinė misija yra suteikti kokybišką aukštąjį išsilavinimą ir vykdyti mokslinę veiklą.
Žinoma, reikia atliepti visuomenės ir darbo rinkos poreikius, tačiau turėtų būti nustatytos aiškios ribos, kad universitetai ir kolegijos netaptų tik darbuotojų kalvėmis. Čia svarbi visų interesų grupių atsakomybė: tiek aukštųjų mokyklų, tiek socialinių partnerių, tiek pačių studentų.
– Akivaizdu, kad aukštasis mokslas daugiau ar mažiau keičiasi: kokią jo viziją matai dešimties metų perspektyvoje?
– Manau, kad aukštasis mokslas bus dar laisvesnis, labiau orientuotas į studentą. Bus galima individualiai kurti savo studijas: ne tik spręsti kaip, bet ir ką studijuoti. Fundamentinė dalis turi išlikti, tačiau studentui turi būti sukurta galimybė studijuoti plataus profilio tarpdisciplininėse studijų programose, koreguoti savo profilį papildomų priemonių pagalba.
– LSS misija yra „sėkmingos studijos studentų akimis“, kaip manai, ko reikia, kad ji būtų įgyvendinta?
Reikia pačių studentų dalyvavimo procesuose, kurie veda tos sėkmės link. Aukštųjų mokyklų studentų savivaldos ir LSS veikia tam, kad inicijuotų pokyčius reikalingus studentų gerovei.
Nepaisant to, reikalingas kiekvieno studento indėlis ir nuomonė, kokių studijų jam reikia, kokios permainos yra būtinos.
– Kaip studentai gali įsitraukti į tavo minimus procesus?
– Pirmas ir turbūt pats paprasčiausias būdas yra dalyvauti apklausose, užpildyti grįžtamojo ryšio anketas, vertinti studijų kokybę. Jeigu studentas nori tiesiogiai įsitraukti, yra aukštųjų mokyklų studentų savivaldos ir jose veikiantys studentų atstovavimo organai, kuriose galima pristatyti savo idėjas. Galiausiai, kiekvienas studentas turėtų suprasti savo teises ir pareigas, nes žinodamas tai, jis gali atstovauti tiek sau, tiek savo kurso kolegoms.
Pavyzdžiui, paskaitoje drąsiai išsakyti, kad turi būti pristatyta aiški sistema, kaip studentai bus vertinami šio kurso metu.
– Ko palinkėtum studentams?
– Išgyvenome sudėtingą pandeminį laikotarpį, kuris visus paveikė skirtingai, todėl noriu palinkėti supratingumo vieni kitiems ir palaikymo. Juolab, kad visai netoli mūsų vyksta karas, todėl būkime šalia vieni kitų ir išgyvenkime kylančius sunkumus kaip vieninga bendruomenė.
