Savivaldybės nuomone, sprendimas mokyti vaikus savarankiškai yra savavališkas, o mokyklos atstovai tikina, kad tai yra geriausia. Dėl susiklosčiusių aplinkybių į Paluknio Longino Komolovskio mokyklą atvyko net Lenkijos švietimo viceministras, tad problema pasiekė ir tarptautinį lygį.
Situacija vis dar neišspręsta
„Lietuvos ryto“ televizijos „Nauja diena“ laidoje Trakų rajono vicemeras Jonas Kietavičius teigė, kad Lenkijos viceministro apsilankymas nėra neeilinis, tačiau stebina kitas situacijos kampas.
„Per šį laikotarpį, kuomet vyksta mokyklų reforma, mums kartu su meru Andriumi Šatevičiumi teko sutikti ne vieną politiką būtent iš Varšuvos, ne vieną visuomenininką. Mes tikrai labai mielai juos priimdavome, viską paaiškindavome, visus techninius ir netechninius dalykus.
Visgi nustebino toks didžiausias dalykas, kuomet tarsi atrodė, kad po viceministro susitikimo buvo viskas nuodugniai ir aiškiai išaiškinta, kad tikrai Trakų rajono savivaldybė yra atvira tautinėms mažumoms, daranti įvairius veiksmus, kad vaikai mokytųsi lenkų kalba, tačiau pamatę viešojoje erdvėje lenkų viceministro komentarą buvome tikrai priblokšti. Lenkų švietimo viceministras teigė, kad savivaldybėje buvo apgautas“, – pasakojo vicemeras.
Mero pavaduotojas tikino, kad Lenkijos švietimo viceministrui Tomaszui Rzymkowskiui visa situacija buvo paaiškinta, tačiau per mažas mokinių skaičius mokykloje vis dar išliko.
„Turime vieną mokyklą lenkų tautine kalba, kur į jokius rėmus netelpa ir neatitinka minimalių reikalavimų, kad būtų suformuotos 11–12 klasės. Dvyliktoje klasėje mokosi du vaikai, vienuoliktoje klasėje – penki vaikai. Su tokiais vaikų kiekiais klasės.
Iš tiesų buvo priimti sprendimai, pasiūlyti trys variantai, kuriuos gali pasirinkti tos lenkų tautinės mokyklos mokiniai ir tėvai, tačiau jiems iš tikrųjų daroma įtaka. Iki pat šios dienos nuo rugsėjo 6 d. priimto sprendimo vaikai vis dar kabo tarp žemės ir dangaus, jie niekur nėra priskirti“, – situaciją komentavo pašnekovas.
Įtaką daro politinės jėgos
Paklaustas, kodėl baigiantis spalio mėnesiui mokinių situacija vis dar nėra aiški, J.Kietavičius teigė, kad sprendimų priėmimui svarbią įtaką daro viena politinė jėga.
„Kovo mėnesį vyks savivaldos rinkimai, o Lenkų rinkimų akcija yra aktyvi politinė jėga Trakų rajone ir aš net neabejoju, kad tai yra vienas iš kertinių klausimų, kaip sutelkti kuo daugiau rinkėjų balsų. Nors iš tikrųjų realybė tikrai nėra tokia.
Ministerijos vykdoma reforma yra teisinga ir naudinga Trakų rajonui, nes Trakų rajone švietimo sistema apskritai buvo iki šiol iškreipta. Tie sprendimai, kuriuos pasiūlėme, buvo taikyti ir lietuviškoms mokykloms. Taip, skausminga, jautru, tačiau tos bendruomenės šiuos sprendimus priėmė taip, kaip sako teisės aktai.
Vis dėlto šiai politinei jėgai Lietuvos įstatymai ne visada galioja arba galioja taip, kaip yra patogu“, – tvirtino vicemeras.
J.Kietavičius pasakojo, kad Trakų rajono mero institucija buvo pasiūliusi sprendimą 7 Paluknio mokykloje besimokančius mokinius priskirti prie kitos mokyklos – Lentvario Henriko Sinkevičiaus gimnazijos. Mero pavaduotojas teigė, kad savivaldybė buvo pasiryžusi arba mokinius pavėžėti 18 kilometrų iki naujosios mokyklos, arba palikti juos Paluknio gimnazijos patalpose, tačiau sprendimas vis tiek buvo sutiktas nepalankiai.
„Mes tiesiog pasiūlėme registruoti, bet palikti vaikus mokytis vietoje, t. y. toje pačioje Paluknio Longino Komolovskio gimnazijoje. Tai būtų idealu, nes mokytojai neprarastų darbo užmokesčio, mokiniai nepatirtų streso, kadangi jie liktų mokytis, jiems būtų sudaromos galimybės laikyti brandos egzaminus, jie būtų drausti.
Tačiau šiandien dienai dėl tam tikros įtakos, dėl tam tikrų politinių manipuliacijų, dėl septynių vaikų klausimas iškyla į tarpvalstybinį lygmenį. Mums, kaip vietos savivaldos politikams, tas yra pakankamai keista“, – kalbėjo pašnekovas.
J.Kietavičius teigė, kad spalio 26 d. septyni mokiniai iš Paluknio mokyklos jau turėjo būti perregistruoti į Lentvario gimnaziją, tačiau tokios informacijos jis dar nebuvo gavęs.
„Užvakar (spalio 25 d. – aut. past.) kalbėjausi su direktoriaus pavaduotoja, kuri tarsi patikino, kad jie bus priregistruoti į kitą gimnaziją. Tuomet mes galėsime užtikrinti kokybiškesnį ugdymą negu tą savarankišką, kuris yra vykdomas šiuo metu.
Jeigu jie nebus išregistruoti, manau, kad bus teisinės pasekmės tos gimnazijos vadovams, nes kitų išeičių jau nebeturime. Kadangi nevykdomas nei tarybos sprendimas, nei mero potvarkių suformuotos užduotys, tai tikriausiai pradėsime tarnybinį patikrinimą, kuris gali baigtis visaip“, – tvirtino vicemeras.
