Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės išvengti situacijų, kuomet asmuo, kuriam yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, kildamas pareigose gali gauti mažesnį už buvusį žemesnėse pareigose atlyginimą.
Mokslo ir studijų įstatyme visas pareigas užimantiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams numatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai.
Įstatymo pataisas parengusi L. Nagienė sako, kad praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kuomet dėstytojas ar mokslo darbuotojas pretenduodamas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje gali gauti net mažesnį atlyginimą negu gaudavo užimdamas žemesnes pareigas.
„Tokia situacija iškreipia dėstytojų ir mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik veikia demotyvuojančiai, bet galimai yra diskriminacinė asmenų, atitinkančių aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus atžvilgiu, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų“,– sako projekto autorė.
Ji pažymi, kad 2021 – 2030 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programoje nurodoma, kad būtent kompetentingų tyrėjų trūkumas ir atitinkamas tyrėjų skaičiaus, jų kompetencijų augimas, konkurencingumo skatinimas yra pagrindinis aukštojo mokslo iššūkis.
„Esamo teisinio reguliavimo užprogramuotos aukščiau nurodytos situacijos ypatingai neigiamai veikia tyrėjų motyvaciją, sukuria beviltiškumo ir nesąžiningumo atmosferą mokslo ir studijų institucijose. Profesoriui ar vyriausiam mokslo darbuotojui gaunant tokį patį ar net mažesnį atlygį negu žemesnių pareigų dėstytojui ar mokslo darbuotojui yra neįmanoma tikėtis tyrėjų karjeros proveržio“,– sako įstatymo pataisų autorė L. Nagienė.
