SAM pranešime išryškinti pagrindiniai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos iššūkiai. Pirmiausia, vyraujančios sisteminės problemos: mažas vaikų ir paauglių psichiatrų skaičius Lietuvoje, netolygus regioninis jų išsidėstymas ir ilgos eilės konsultacijoms gauti. Aptarti ir prasti Lietuvos vaikų psichikos sveikatos rodikliai EBPO ir Europos Sąjungos šalių kontekste, kurie tapo postūmiu šios psichikos sveikatos posistemės reformai.
Kaip rodo atlikti tyrimai, net trečdalis Lietuvos moksleivių nepalankiai vertina psichologinę gerovę mokykloje. Taip pat paaiškėjo, kad pandemijos metu ne tik padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, bet taip pat reikšmingai pablogėjo mokinių emocinė sveikata – tai pripažino net 40 proc. šalies moksleivių.
Deja, Lietuva pasižymi aukščiausiu jaunuolių savižudybių ir savižalos lygiu tarp išsivysčiusių šalių, didele psichikos sveikatos sutrikimų stigma bei paplitusiu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Pagalbos nesikreipia kas trečias psichikos sveikatos sutrikimų turintis asmuo, kas penktas paauglys Lietuvoje yra išbandęs narkotikus ar raminamuosius vaistus.
„Pasiekėme dugną tarp išsivysčiusių šalių, nes turime didžiausią jaunuolių savižudybės atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Probleminė Lietuvos vaikų ir paauglių psichikos sveikata – tai pūlinys, kurį neatidėliojant privalu gydyti. Kita vertus, susiklosčiusi situacija akivaizdžiai rodo mūsų nekompetentingumą psichikos sveikatos problemų sprendime“, – sako Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys.
Jo nuomone, pokyčiai galimi užtikrinus prevencijos nuoseklumą pirminiame lygmenyje bei garantuojant psichologinės pagalbos prieinamumą.
Posėdyje taip pat buvo pristatyti sisteminiai finansavimo pokyčiai psichikos sveikatai: 25 proc. mažiau lėšų stacionarinėms paslaugoms, net trigubai daugiau – dienos stacionarams. Papildomas finansavimas suplanuotos psichikos sveikatos centrams, prevencijai, psichoterapijai, emocinio raštingumo stiprinimui.
