Praėjusią savaitę portalas lrytas.lt jau rašė apie situaciją Smalininkų miestelyje, kuriame, kaip teigiama, nedidelė grupelė vaikų globos namų auklėtinių savo agresyviais veiksmais kelia pavojų ne tik bendraamžiams, bet net ir mokytojams.
Pažymima, kad Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos bendruomenė ir administracija nesusitvarko su įstaigoje siautėjančiais paaugliais, kurių didžioji dalis – vaikų globos namų „Skalvijos namai“ auklėtiniai. Bendruomenė skundėsi, kad iš jaunuolių patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas, į mokyklą nuolat kviečiami policijos pareigūnai, o tėvai bijo savo vaikus leisti į mokyklą.
„Veiksmų reikia imtis skubiai, nelaukiant, kol įvyks nelaimės. Nesitaikstysime su tuo, kad vaikai turi bijoti, kentėti ar tylėti, nes tai nėra normalu. Veiksmų ir priemonių planas padėčiai suvaldyti turi būti konkretus, aiškus, su juo reikalaujame supažindinti visą mokyklos bendruomenę, miestelio gyventojus“, – specialiame rašte teigė vaikų tėvai.
Tai – tikrai ne vienintelės smurto apraiškos, pastebimos šalies ugdymo įstaigose. Šią situaciją naujienų portalui lrytas.lt pakomentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Prevencija vykdoma jau ne vienerius metus
Paklausta, kokių priemonių reikia ir kokių jau imamasi, kad smurto ir patyčių situacija švietimo įstaigose gerėtų, J.Navickaitė teigė, kad apskritai smurto atvejai Lietuvos mokyklose nėra labai dažnas reiškinys, nes mokyklos jau daugelį metų dirba prevenciškai, pastebi smurto apraiškas ir neleidžia įsiplieksti konfliktams.
„Nuo 2016 m. mokyklos įpareigotos sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą.
Įgyvendinant prevencines programas siekiama įtraukti visą mokyklos bendruomenę. Tėvai informuojami apie mokyklos vykdomos prevencinės programos tikslus ir uždavinius, vaikų dalyvavimą. Kai kurios prevencinės programos siūlo atskirus modulius tėvams ir mokykla gali pasirinkti jį įgyvendinti, kitose – tėvų dalyvavimas yra privalomas“, – atsiųstame komentare portalui lrytas.lt aiškino J.Navickaitė.
Pasak jos, kiekvienos mokyklos vadovas pats tvirtina smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo mokykloje tvarką.
„Joje nustato pranešimų apie smurtą ir patyčias procedūrą (kokia forma, kam ir per kiek laiko apie smurtą ir patyčias praneša mokyklos bendruomenės nariai), apibrėžia mokyklos darbuotojų veiksmų seką ir jų tarpusavio bendradarbiavimą, įtarus ar pastebėjus smurtą ar patyčias tarp mokinių, nustato, kokių priemonių imasi jis pats, apibrėžia smurto ir patyčių atvejų mokykloje registravimo tvarką, numato švietimo pagalbos ar kitos reikalingos pagalbos (pvz., policijos, medicininės pagalbos) priemones smurtą patyrusiems ar smurtavusiems dalyviams, stebėtojams (mokiniams), tėvams ir kita“, – tvirtino ŠMSM atstovė.
Pažymima ir tai, jog Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) rengia mokymus klasių vadovams, kaip į prevencijos procesus įtraukti ir mokinių tėvus.
„Tėvai šiais atvejais gali tapti stipriais ir aktyviais mokyklos pagalbininkais. 2020 m. ir 2021 m. tokiuose mokymuose dalyvavo 1300 klasių vadovų. Šiemet mokymai vėl bus organizuojami.
ŠMSM vykdo mokyklų stebėseną, periodiškai ragina savivaldybes užtikrinti prevencinių programų prieinamumą ir įgyvendinamų prevencinių programų tęstinumą bei kokybę savivaldybės teritorijoje veikiančiose švietimo įstaigose“, – vardijo J.Navickaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jos teigimu, mokykloms yra parengusi rekomendacijas dėl krizių valdymo, o 2018 metais savivaldybėse parengta 116 specialių konsultantų. Jie konsultuoja, teikia metodinę pagalbą smurto, patyčių, prekybos žmonėmis prevencijos srityse. Švietimo padalinių, mokyklų vadovai yra skatinami kreiptis į artimiausią savivaldybę, jeigu reikalinga konsultantų pagalba.
„Nuo 2011 m. mokyklose pradėjo veikti vaiko gerovės komisijos. Į mokyklos vaiko gerovės tarybą įeina švietimo pagalbos specialistai, taip pat gali būti įtraukiami mokinių tėvai, vietos bendruomenės, seniūnijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, besirūpinantys vaiko gerove.
Vaiko gerovės komisija gali daug padėti analizuodama tokius smurto atvejus ir priimti sprendimus, nes geriausiai pažįsta vietos bendruomenės kontekstą. Ji taip pat gali kreiptis, kad smurtaujantiems vaikams būtų paskirtos vadinamosios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Komisijos nariai, atsitikus netikėtam skaudžiam įvykiui, organizuoja ar teikia psichologinę pagalbą mokyklos bendruomenės nariams“, – komentavo ŠMSM atstovė.
Tačiau, J.Navickaitės teigimu, tokiu sudėtingu atveju, kuris pastebimas, pavyzdžiui, Smalininkuose, vien mokyklos bendruomenės pastangų nepakaks.
„Reikalingas mokyklos Vaiko gerovės komisijos, savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos įstaigos ir medikų bendradarbiavimas“, – teigė J.Navickaitė.
Akcentuoja pagalbos svarbą
Kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė praėjusią savaitę lrytas.lt sakė, kad viena iš priežasčių smurto apraiškoms gali būti suprastėjusi paauglių emocinė sveikata po pandeminio laikotarpio. Vis dėlto E.Tamulionytė įsitikinusi, kad mokyklose saugią aplinką turi kurti ten dirbantys suaugusieji.
„Jeigu mokykloje vyksta smurtas, nuo jo nukenčia ne tik tiesiogiai dalyvaujančios pusės, bet ir visi stebintieji. Tikrai sunku galvoti apie mokslus, jei bijai prasižioti, kad agresija neatsisuktų prieš tave. Šiuo atveju baimė labai racionali ir suprantama, turime ją priimti rimtai.
Saugumą mokykloje turi kurti suaugusieji. Kaip rodo patyčių prevencijos programų patirtis, efektyviausiai išvengiama smurto ir baimės atmosferos ten, kur šiltas mokinių ir suaugusiųjų ryšys. Kiekvienas mokinys mokykloje turėtų turėti bent vieną suaugusį žmogų – klasės auklėtoją, socialinį pedagogą, psichologą ar bet kokį kitą darbuotoją – kuriuo pasitiki ir kuriam gali patikėti savo rūpesčius“, – kalbėjo „Vaikų linijos“ patyčių prevencijos specialistė.
Neretai pastebima, kad smurtą patiriantys ar artimoje aplinkoje jį matantys moksleiviai bijo apie tai pranešti, nes baiminasi tapti priekabiautojų aukomis. E.Tamulionytė sakė, kad vienas iš būdų problemą išsakyti be baimės yra galimybė apie tai pranešti anonimiškai.
„Vaikų linijoje“ tikrai girdime apie tokią baimę „O kas, jei pranešiu? Ar nebus blogiau?“ Dažnai tą baimę dar pastiprina grasinimai ir atsainus aplinkinių požiūris. Jeigu vaikas bijo pranešti, suaugusiųjų pareiga jam padėti tai padaryti, sudaryti visas sąlygas pranešti saugiai, pavyzdžiui, jeigu reikia – anonimiškai“, – siūlė specialistė.
Kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė įsitikinusi, kad būtina rimtai reaguoti į kiekvieną smurto ar priekabiavimo atvejį, kalbėtis ne tik su smurtaujančiu vaiku, bet ir jo tėvais ar globėjais. Ji taip pat pridūrė, kad smurto priežastys yra kompleksinės, tad ir pagalba turi būti kompleksinė, apimanti terapines priemones, įvairių sričių specialistus, o tais atvejais, kuomet agresija kelia pavojų aplinkiniams ir jos nepavyksta sustabdyti galima pasitelkti ir teisėsaugą.
Specialistė taip pat pasakojo, kad itin svarbu mokyklose priminti apie teikiamą pagalbą ir smurto prevencijos mechanizmą, kad problemos neįsišaknytų ar nebūtų pamirštos.
