Projektas buvo organizuojamas tam, kad lesbietėms, gėjams, biseksualiems, translyčiams ir interseksualiems asmenims (LGBTI+) būtų lengviau sukurti įtraukiančią aplinką aukštosiose mokyklose. Projektu taip pat siekiama įveikti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties požymių bei suteikti apie tai žinių akademinei bendruomenei. Projekte taip pat buvo kalbama apie įtraukios kalbos ir praktikų naudojimą bei konfliktų sprendimą.
Lietuvoje situacija vis dar prasta
Projektas prasidėjo nuo antrinių duomenų analizės. Geresniam LGBTI+ asmenų situacijos akademinėje aplinkoje suvokimui buvo analizuojami statistiniai duomenys, dokumentai.
„Tiesą pasakius tokių duomenų yra mažai, tad teko kliautis bendrąją statistika. Pavyzdžiui, remiantis Eurobarometru 2019 metais 53 proc. apklaustųjų Lietuvoje sutinka, kad gėjai, lesbietės, ir biseksualūs asmenys turėtų turėti tokias pat teises kaip ir heteroseksualūs asmenys, nesutinka – 40 proc. O Europos sąjungos vidurkis atitinkamai 76 proc. ir 20 proc“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinių tyrimų centro tyrėja Gintarė Pocė.
Tik trečdalis Lietuvoje pritaria tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui visoje Europoje, prieš pasisako dvigubai daugiau. 81 proc. LGBTI+ asmenų teigė dažnai arba visuomet mokyklos laikais slėpę savo seksualinę orientaciją.
„Šie duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenėje vis dar vyrauja neigiamas nusistatymas prieš LGBTI+ bendruomenę ir taip pat rodo tam tikrus iššūkius švietimo srityje“, – pasakojo tyrėja.
Taip pat tyrinėjant įvairius duomenis apie diskriminaciją, projekto organizatoriams pavyko atrasti, kad nors diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos mokyklose draudžia įstatymai, tačiau tokie pagrindai kaip lytinė tapatybė arba lyties požymiai nėra įtraukti.
Be to, praktinio kovos su diskriminacija mechanizmo įgyvendinimas daugelyje universitetų yra neaiškus, pavyzdžiui, kur kreiptis patyrus diskriminaciją, kas atsakingas už pranešimų išnagrinėjimą, tokios informacijos rinkimą ir jos anonimizuotą viešinimą.
Aiškios iniciatyvos tik Vilniaus universitete
Lietuvos aukštosiose mokyklose galima pamatyti ir kelias aiškias iniciatyvas šioje srityje. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto įvairovės ir lygių galimybių 2020–2025 metų strategija bei ją lydintys strategijos įgyvendinimo planai. Be to, šis universitetas kasmet skelbia įvairovės ir lygių galimybių universitete stebėjimo ataskaitas.
VU svetainėje pateikiami „Pasitikėjimo linijos“ kontaktai, kuriais kviečiama pranešti apie bet kokios diskriminacijos atvejus. Universitete taip pat veikia Asociacija universiteto LGBT+ grupė, kurią yra įkūrę Vilniaus universiteto studentai, darbuotojai ir alumnai.
„Šios iniciatyvos tarp visų Lietuvos universitetų yra pačios ryškiausios. Panašių iniciatyvų kituose universitetuose atrasti nepavyko“, – sakė G.Pocė.
Atliko tyrimą
Atlikto empirinio tyrimo tikslas buvo suprasti diskriminacijos apraiškas seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties požymių pagrindu Lietuvos akademinėje aplinkoje.
Tyrimas parodė, kad 73 proc. studentų ir akademinio personalo narių nedalyvavo seminaruose ar paskaitose apie LGBTI+. 68 proc. studentų ir akademinio personalo narių teigė, kad pastaraisiais metais nebuvo imtasi priemonių spręsti iššūkiams su kuriais susiduria LGBTI+ asmenys akademinėje aplinkoje. Apklausoje taip pat respondentų buvo klausiama kokie mokymai šia tema jiems būtų naudingi.
„Daugumai respondentų būtų įdomų susipažinti su pagrindine LGBTI+ terminologija ir išgirsti apie įvairią kitose šalyse įgyvendinamą praktiką, įtraukių praktikų integravimo į savo kasdienę studijų aplinką būdus“, – teigė tyrėja.
Vis dėlto buvo pateikta atsakymų, išreiškusių ir neigiamą požiūrį į mokymus ir LGBTI+ bendruomenės poreikius. Respondentai teigė, kad tokiems mokymams nėra poreikio, kad homoseksualumas yra liga ir kad ši problema yra pernelyg aštrinama.
Prevencinės priemonės
Projekto organizatoriai diskriminacijos dėl minėtų aspektų prevencijai sukūrė įtraukių praktikų gidą ir darė mokymus, kurių tikslas yra suteikti akademinei bendruomenei žinių, kaip kurti saugią ir palaikančia darbo, mokymo, tyrimų ir studijų aplinką LGBTI+ asmenims.
Leidinyje pateikiami praktiniai patarimai ir rekomendacijos įvairioms akademinėms bendruomenės grupėms. Taip pat šiame gide aprašyti gerosios praktikos pavyzdžiai įgyvendinti Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos universitetuose. Ten galima rasti išsamių sąvokų ir terminų žodyną bei tinkamos, nediskriminuojančios kalbos pavyzdžių, skirtų bendrauti su šios bendruomenės asmenimis.
Projekto komanda sukūrė ir skaitmeninę pranešimo apie diskriminaciją platformą. Ši platforma suteikia galimybę universiteto bendruomenei pranešti apie diskriminacijos atvejus, kuriuos jie patyrė ar pastebėjo. Platformoje pranešimas apie diskriminaciją yra anonimiškas ir konfidencialus, o informacijos rinkimas bus naudojamas tik analizės tikslais, surinkti duomenys papildys projekto tyrimo rezultatus.
Taip pat projekto metu buvo suformuluotos rekomendacijos viešosios politikos formavimui. Jos skatina inicijuoti lytinės tapatybės ir lyties požymių pagrindų įtraukimą į diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų apibrėžimus. Taip pat užtikrinant asmenų konfidencialumą Lietuvos aukštosiose mokyklose diegti kovos su diskriminacija prevencijos mechanizmus, kurie skatina saugiai pranešti apie diskriminacijos apraiškas, užtikrinti tokių parnešimų kompetentingą išnagrinėjimą ir suteikti nukentėjusiems reikiamą psichologinę ar kita pagalbą.
