Šią savaitę portalas lrytas.lt jau rašė apie įvykius mažame Smalininkų miestelyje, kuriame nuo grupelės paauglių teroro teigia kenčianti tiek vienos iš mokyklų vaikų, tiek ir mokytojų bendruomenė. Teigiama, kad mokykla nesusitvarko su įstaigoje siautėjančiais jaunuoliais, kurių didžioji dalis – vaikų globos namų auklėtiniai.
Vaikai, mokytojai, mokyklos administracija, miestelio bendruomenė esą patiria patyčias, užgauliojimus, psichologinį ir fizinį smurtą.
Žiniasklaida prieš kelias dienas taip pat pranešė apie smurto protrūkį Rukloje. Kaip skelbė portalas LRT.lt, miestelyje esančioje ugdymo įstaigoje nepilnametis smurtavo prieš dvejais metais vyresnę mergaitę.
Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Specialistai ir moksleivių atstovai pabrėžia, kad pagalbos Lietuvos moksleiviams vis dar trūksta, kai kurie esą vis dar bijo prabilti apie savo išgyvenimus.
Sprendimai – ne tik mokyklų vadovų rankose
Patyčių ir net smurto problema Lietuvoje – vis dar labai opi, o spręsti ją darosi sunkiau dar ir dėl to, jog patyčios pasireiškia ir naujomis formomis, portalui lrytas.lt teigė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė.
Pasak jos, šiandien patyčių taikiniu neretai pasirenkami ne tik moksleiviai, bet ir visa mokyklos bendruomenė.
„Žiūrint į visą kontekstą Lietuvoje, ugdymo įstaigose iš tiesų galima pastebėti patyčių apraiškų, kurios jau yra sufokusuotos ne tik į moksleivius, bet ir kitus mokyklos bendruomenėje esančius asmenis – pagalbinį personalą, mokytojus. Mikroklimatas iš tiesų yra pakankamai prastas, mes patys stengiamės įvairiomis priemonėmis edukuoti ir šviesti jaunuolius, bet ne viskas priklauso nuo ugdymo įstaigų. Didelę įtaką paauglių pasirinkimams daro socialinė aplinka, socialiniai veiksniai – jų šeimos nariai, draugai, kita aplinka, kurioje jie leidžia laiką.
Žvelgiant į švietimo analizę, lyginant skirtingus metus matome, kad patyčių atvejų skaičius visada buvo pakankamai aukštas. Pastaraisiais metais tas skaičius lyg ir mažėjo, bet atsiranda vis kitokių formų, kurios pasireiškia.
Pavyzdžiui, pandemijos metu, kai moksleiviai buvo nuotoliniame ugdyme, mes galėjome stebėti, kad patyčios persikėlė į virtualią erdvę, tačiau, jeigu dabar esame sugrįžę į tą įprastą kontaktinį mokymąsi, tai ir patyčios grįžo į gyvą kontaktą, ir pasireiškia, kaip matome, tikrai radikaliomis priemonėmis“, – svarstė moksleivių sąjungos prezidentė.
Pasak K.Pralgauskytės, didžiausia atsakomybė ugdymo įstaigoje visgi krenta ant jos vadovo pečių, tačiau šiandieniniai patyčių ir smurto atvejai turi būti užkardyti pačių įvairiausių specialistų pagalba.
„Mokyklos vadovas turi užtikrinti, kad mokykloje vyktų patyčių prevencija. Bet tai yra ir kompleksinės sudėties klausimas, su kuriuo turėtų dirbti platesnė visuomenės dalis – mokytojai turėtų dėti pakankamai pastangų, kalbėti apie tai klasės valandėlių metu, integruoti tam tikras temas į dėstomas disciplinas, taip pat turi prisidėti ir tėvai, specialistai“, – pažymėjo LMS prezidentė.
Paklausta, ką dėl savo gerovės galėtų padaryti patys moksleiviai, K.Pralgauskytė priminė, kad, nesulaukus pagalbos mokykloje, visada galima kreiptis ir į anoniminės pagalbos linijas.
„Tiek į „Jaunimo liniją“, tiek ir į „Vaikų liniją“, taip pat mes turime mokyklų psichologus, kurie irgi gali teikti pirminę psichologinę pagalbą ir spręsti susidariusias problemas. Mokyklose taip pat dirba ir socialiniai pedagogai, kurie taip pat turėtų reaguoti į smurto ir patyčių atvejus.
Jie turėtų atitinkamai kreiptis į institucijas, kurios galėtų imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią toms patyčioms, jeigu jos perauga į kažkokį didesnį lygį“, – aiškino pašnekovė.
Tam tikrų prevencinių priemonių, anot jos, imasi ir pati Lietuvos moksleivių sąjunga.
„Jau antrus mokslo metus vykdome metinę programą „Laikas jausti“, kurios metu mes šviečiame mokyklų bendruomenes apie emocinio raštingumo ir psichikos sveikatos svarbą, kiekvieną mėnesį siunčiame naujienlaiškius ir rekomendacijas, kaip būtų galima gerinti mokyklos mikroklimatą.
Taip pat esame parengę patyčių prevencijos programos analizę ir esame pateikę tam tikras rekomendacijas, tai tikimės, kad sulauksime pokyčių“, – lrytas.lt teigė LMS prezidentė.
Dalis nukentėjusiųjų vis dar bijo kalbėti
Kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė sakė, kad viena iš priežasčių smurto apraiškoms gali būti suprastėjusi paauglių emocinė sveikata po pandeminio laikotarpio. Vis dėlto E.Tamulionytė įsitikinusi, kad mokyklose saugią aplinką turi kurti ten dirbantys suaugusieji.
„Jeigu mokykloje vyksta smurtas, nuo jo nukenčia ne tik tiesiogiai dalyvaujančios pusės, bet ir visi stebintieji. Tikrai sunku galvoti apie mokslus, jei bijai prasižioti, kad agresija neatsisuktų prieš tave. Šiuo atveju baimė labai racionali ir suprantama, turime ją priimti rimtai. Saugumą mokykloje turi kurti suaugusieji.
Kaip rodo patyčių prevencijos programų patirtis, efektyviausiai išvengiama smurto ir baimės atmosferos ten, kur šiltas mokinių ir suaugusiųjų ryšys. Kiekvienas mokinys mokykloje turėtų turėti bent vieną suaugusį žmogų – klasės auklėtoją, socialinį pedagogą, psichologą ar bet kokį kitą darbuotoją – kuriuo pasitiki ir kuriam gali patikėti savo rūpesčius“, – kalbėjo „Vaikų linijos“ patyčių prevencijos specialistė.
Neretai pastebima, kad smurtą patiriantys ar artimoje aplinkoje jį matantys moksleiviai bijo apie tai pranešti, nes baiminasi tapti priekabiautojų aukomis. E.Tamulionytė sakė, kad vienas iš būdų problemą išsakyti be baimės yra galimybė apie tai pranešti anonimiškai.
„Vaikų linijoje“ tikrai girdime apie tokią baimę „O kas, jei pranešiu? Ar nebus blogiau?“ Dažnai tą baimę dar pastiprina grasinimai ir atsainus aplinkinių požiūris.
Jeigu vaikas bijo pranešti, suaugusiųjų pareiga jam padėti tai padaryti, sudaryti visas sąlygas pranešti saugiai, pavyzdžiui, jeigu reikia – anonimiškai“, – siūlė specialistė.
Kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė įsitikinusi, kad būtina rimtai reaguoti į kiekvieną smurto ar priekabiavimo atvejį, kalbėtis ne tik su smurtaujančiu vaiku, bet ir jo tėvais ar globėjais. Ji taip pat pridūrė, kad smurto priežastys yra kompleksinės, tad ir pagalba turi būti kompleksinė, apimanti terapines priemones, įvairių sričių specialistus, o tais atvejais, kuomet agresija kelia pavojų aplinkiniams ir jos nepavyksta sustabdyti galima pasitelkti ir teisėsaugą.
Specialistė taip pat pasakojo, kad itin svarbu mokyklose priminti apie teikiamą pagalbą ir smurto prevencijos mechanizmą, kad problemos neįsišaknytų ar nebūtų pamirštos.
„Svarbu, kad ta tvarka būtų mokiniams aiški ir praktiškai prieinama. Kartais nutinka, kad mokykla turi mechanizmą, kaip mokiniai gali pranešti, pavyzdžiui, patyčių dėžutę, bet mokiniai nežino, kur ši yra. Juk mokiniai keičiasi, svarbu priminti apie tai nuolat“, – kalbėjo E.Tamulionytė.
