Šios mokyklos vadovė, reaguodama į pasiūlymus šios kalbos mokyklose apskritai atsisakyti, sako, kad sprendimai „per prievartą“ didelių pokyčių neatneš, tačiau sutinka, kad rusų kalba pamažu trauksis iš mūsų kasdienybės.
Skaičiai jau pakito
Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje besimokantys paaugliai šiuo metu šalia anglų kalbos gali rinktis dar vieną iš trijų siūlomų užsienio kalbų – vokiečių, prancūzų ir rusų. Tiesa, pastaroji šiemet sulaukė kur kas mažiau susidomėjimo. Pernai rusų kalbą šioje mokykloje rinkosi 88 šeštokai, prancūzų kalbą – 11 mokinių, vokiečių – 9.
Šiemet rusų kalbos pradėjo mokytis beveik dvigubai mažiau – 46 šeštokai, o kitos kalbos sulaukė kur kas daugiau susidomėjimo. Prancūzų kalbą pasirinko 36, vokiečių – 28 moksleiviai.
Pasak progimnazijos vadovės Danutės Valiukienės, noras mokytis rusų kalbos sumenko natūraliai, tačiau akivaizdu, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino sukeltas karas Ukrainoje stipriai paveikė ir pačius vaikus bei jų pasirinkimus.
„Kas turėjo įtakos – mano nuomone, be abejo, karas. Kiekvienais mokslo metais mes darome penktokų tėvų bendrą susirinkimą – praėjusį balandį karas jau kaip tik buvo prasidėjęs, ir penktokų tėvai, kurie turi ir vyresnių vaikų, jau besimokančių kalbų, uždavė klausimą, ar jų vaikams bus galimybė užbaigti mokytis rusų kalbą, ar ji nebus uždrausta. Tad jau tada tokių nuomonių jie turėjo.
Nebuvo jokio spaudimo, tai buvo visiškai laisvas vaikų ir jų tėvų pasirinkimas. Mes turime galimybę siūlyti tris kalbas, nes esame didelė miesto mokykla. Nors prancūzų ir vokiečių kalbos mokytojai neturi pilno krūvio, jie turi galimybę dirbti ir kitoje mokykloje, nes tai yra miestas. Beje, vienoje šeštokų klasėje šiemet apskritai nesusidarė rusų kalbos grupė“, – portalui lrytas.lt pasakojo D.Valiukienė.
„Aš matau paralelę ir su 1991 metais, tada irgi natūraliai tos kalbos liko mažiau. Manau, kitais metais rusų kalbą rinksis dar mažiau vaikų“, – spėjo ji.
Sprendimų „per prievartą“ nepalaiko
Paklausta, ką reikėtų daryti, kad ir kitos mokyklos galėtų vaikams suteikti daugiau alternatyvų, „Vilties“ progimnazijos direktorė svarstė, jog viskas priklauso nuo požiūrio. Tačiau, jos manymu, šios atsakomybės užkrauti tik pačioms mokykloms tikrai nereikėtų.
„Per vieną dieną vokiečių ar prancūzų kalbos mokytojų taip lengvai nesurasi, mokyklos dažnai neturi tokios galimybės. Net ir rusų kalbos mokytojų irgi nebėra tiek daug priruošta, jie yra jau brandaus amžiaus, o jaunimas šios kalbos nebesirenka. Kaip spręsti šią problemą – nežinau, turbūt stebuklingo recepto nėra, nes viskas priklauso nuo požiūrio. Bet užkrauti mokykloms dar vieną neįmanomą naštą tai spręsti būtų neteisinga.
Reikia išsianalizuoti situaciją, kiek mes vis dėlto turime Lietuvoje tų mokytojų, kiek jų yra, ir tik tada priiminėti sprendimus. Pirmiausia reikia susirinkti duomenis, o tada aukščiausia valdžia turėtų spręsti. Neseniai skaičiau, kad siūloma įtraukti ir norvegų, ispanų kalbą – gal ir susirinktų mokykloje viena, dvi grupės.
Nesakau, kad tas žmogus „valandininkas“ atlieka darbą nekokybiškai – tikrai kokybiškai, bet yra mokyklos bendruomenė, mokytojas negauna bendruomenėje valandų, nes jis tiesiog nespėja, nes su skambučiu jis bėga jau į kitą bendruomenę“, – kalbėjo D.Valiukienė.
Visgi progimnazijos vadovė įsitikinusi, kad dirbtinai stumti rusų kalbos iš moksleivių kasdienybės neverta – mat ji išeis savaime.
„Aš visada esu prieš prievartą. Mūsų mokyklos pavyzdys rodo, kad viskas vyksta natūraliu būdu, tai natūraliai ta kalba pati ir išeis. Tiesiog savaime nebeatsiras norinčių mokytis, tai išimti, eliminuoti ją iš vaikų gyvenimo ir mokymosi programų, manyčiau, nereikia. Gerai, mes išimsime kalbą, o kuo ją pakeisime?
Pas mus nebuvo jokio spaudimo, jokios antireklamos, o tik natūralus pasirinkimas, todėl nebuvo nei konfliktų, nei nesusikalbėjimų. Aš nesu aptarusi nei su mokytojais, nei su mokyklos taryba, kaip mes galėtume pasielgti šiuo atžvilgiu, bet aš esu už laisvą pasirinkimą“, – tvirtino D.Valiukienė.
Tiesa, pati Panevėžio „Vilties“ progimnazija turi ir savitą istoriją – nuo 1945 metų iki pat 2005-ųjų ši mokykla buvo rusiška, moksleiviai čia mokėsi tik rusų kalba, o į mokyklą suvažiuodavo rusakalbiai iš visos Panevėžio apskrities. Pasak pašnekovės, mokyklos klestėjimo laikais čia mokėsi net apie 2000 moksleivių. 2005-aisiais mokykla tapo mišri, o 2015-aisiais – visiškai lietuviška.
„Vėliau natūraliai išvedė armiją ir liko mokytis tie, kurie čia gyveno, o paskui labai ženkliai mažėjo vaikų skaičius, nes mieste daug mokyklų, rusakalbės šeimos irgi norėjo vesti savo vaikus į lietuviškas mokyklas.
Viskas įvyko natūraliai, ir tai buvo vienintelis būdas mūsų mokyklai išlikti“, – kalbėjo D.Valiukienė.
Tikslius duomenis pateiks vėliau
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, jau prasidėjus mokslo metams mokykla negali atsisakyti kurios nors kalbos. Tikslesnius duomenis, kaip pakito susidomėjimas rusų kalba šalies ugdymo įstaigose, ministerija žada pateikti spalį. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigė, kad sostinėje besimokančiųjų rusų kalbos skaičius turėtų sumažėti.
„Mūsų žiniomis, yra mokyklų, kurios atsisako ar planuoja atsisakyti rusų užsienio kalbos. Kiek mokyklų atsisakė rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos 2022–2023 mokslo metais, neturime, nes tai susieta su mokytojų darbo krūviais.
Tikslią informaciją, kiek mokinių šio mokomojo dalyko mokosi mažiau, t. y. kiek mokinių šią kalbą mokosi šiais mokslo metais, palyginus su praeitų metų duomenimis, galėsime pateikti maždaug po mėnesio. Šie duomenys oficialiai bus skelbiami lapkričio mėnesį“, – lrytas.lt teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šių mokslo metų pradžioje akcentavo, kad, kalbant apie rusų kalbos mokymąsi, svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų kuo daugiau galimybių rinktis.
„Norėtųsi, kad daugiau vaikų pasirinktų prancūzų, vokiečių kalbas, būtų labai gerai ir mūsų kaimynų latvių kalba. Bet tai irgi yra klausimas, susijęs su mokyklų dydžiu, nes ne visos mokyklos išgali pasamdyti tokių mokytojų, renkasi galbūt lengvesnį kelią.
Bet šiuo klausimu tikrai daug diskutuojame, ir norisi, kad stiprėtų kitų kalbų mokymasis mūsų mokyklose“, – sakė ministrė.
