Kaip rašoma programos projekte, Sveikatos ugdymo dalyku siekiama ugdyti šias vertybines nuostatas: suvokti ir priimti sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės fizinę, psichinę, socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę. Šio dalyko paskirtis yra sudaryti sąlygas mokiniams įgyti visuminės sveikatos sampratą, jos išsaugojimo ir stiprinimo pagrindus, įtvirtinti ankstesnėse klasėse įgytus sveikos gyvensenos įgūdžius ir, gilinant sveikatos žinių raštingumą, ugdyti naujus.
Laisvai pasirenkamo dalyko 11–12 klasių mokiniams programos projekte nurodoma, kad šio dalyko siekis yra sveika, brandi, savarankiška, kritiškai mąstanti asmenybė, gebanti priimti palankiausius sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai ir gerovei.
Siekdami tikslo vidurinio ugdymo paskutinių klasių mokiniai:
- būtų skatinami suprasti sveikatą kaip dvasinio prado persmelktą fizinės, psichinės, socialinės gerovės visumą ir priimti sveikatą kaip asmeninę vertybę;
- susipažinę su žmogaus organizme vykstančiais neurohormoninės organizmo veiklos reguliacijos procesais, mokytųsi nustatyti jų ryšį su fizinės ir psichinės sveikatos būkle bei turimų žinių įtaką priimti laisvą informuotą sprendimą;
- aptardami žmogaus gyvybės pradžios, raidos iki ir po gimimo, nėštumo fiziologiją, mokytųsi pažinti sveikos raidos etapų sveikatos veiksnius ir juos susieti su viso žmogaus gyvenimo sveikatos būklės raida;
- gilintų žinias apie sveiką gyvenseną, mokosi pažinti sveikatinimo būdus ir juos pasirinkti, analizuoja aplinkos veiksnių ryšį su sveikata, gyvenimo kokybe ir gerove sociume ir t. t.
Programą reikia perrašyti
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė mano, kad siekis sukurti tokią programą yra tikrai sveikintinas, tačiau programos projekto turinys yra visiškai neatitinkantis pavadinimo.
„Peržiūrėjus programą 11–12 klasei sveikatos specialisto braižas pasimato tik 12 klasės pabaigoje, kur yra vienas, pats paskutinis punktas. Ten jau atsiranda diabetas, paminimos širdies ir kraujagyslių ligos, trumpai paminima ir psichikos sveikata. Ten lyg ir matosi sveikatos specialisto rankos.
Bėda ta, kad visa 11 klasė ir daugiau nei pusė 12 klasės yra dorinis ugdymas. Tos sveikatos temos, kurios ir turi būti šioje programoje, jos atsiranda tik pačioje pabaigoje, įsivaizduoju, kad viskas „sukišta“ į pora pamokų prieš pat egzaminus“, – portalui lrytas.lt sakė Seimo narė.
Parlamentarė pabrėžė, kad kai kuriems moksleiviams mokykla yra vienintelė terpė gauti pamatines žinias apie sveikatą, tačiau programoje, anot jos, sveikatos pagrindų apskritai nėra.
„Čia nėra psichikos sveikatos pagrindų, apie ką mes jau kalbam seniai, nes žmonės absoliučiai nesupranta, neatpažįsta, neturi jokios pamatinės informacijos (apie šias problemas – aut. past.).
Nėra ligų profilaktikos, iš kur vėliau atsiranda ir vakcinų mitai, baimės, dezinformacija. (...) Nėra jokių mitybos, sveikos gyvensenos pagrindų, kas jaunam žmogui yra labai svarbu“, – vardijo M.Danielė.
Nueita ne į tą pusę
Programos projekte taip pat nedaug užsimenama apie reprodukcinę sveikatą, lytinius santykius, tačiau mokymosi turinyje įtraukiama besilaukiančios motinos ir vaiko prenatalinėje fazėje ryšio vaidmuo asmens sveikatai, nėštumo kaip sąmoningo kūdikio laukimo periodo svarba asmens sveikatos raidai, pagrindiniai fiziologiniai naujagimio ir kūdikio poreikiai ir pan.
M.Danielė teigė, kad pastarosios temos yra svarbios nėštumo metu, tačiau vidurinėje mokykloje reiktų orientuotis visai ne į tai.
„Aš suprantu, kad tai labai svarbu nėščiai moteriai, todėl dabar kalbame apie tai, kad tėvelių kursai būtų nemokami gimdymo namuose. Aš pritariu, kad reikia dėti pastangas, kad tie kursai būtų prieinami ir atėjus laikui moterys gautų tą informaciją apie kūdikio laukimą, šeimos psichologinę būklę ir t. t.
Bet vidurinis ugdymas, tos 12 klasių, yra bendrosios žinios, kurias žmogus turi gauti apie pasaulį. Tad (šios temos – aut. past.) yra tikrai ne tai.
Nueita visiškai ne į tą pusę ir labiau primena dorinio ugdymo pamokas, kur kalbama apie gyvybės vertę ir kitus dalykus, bet dorinis ugdymas yra pasirenkamasis ir visai kitas dalykas“, – įsitikinusi Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.
Siūlo peržvelgti dar kartą
Seimo švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė konkrečių trūkumų Sveikatos ugdymo bendrajai programai neišsakė, tačiau neslėpė, kad programą reiktų peržiūrėti dar kartą.
„Mano supratimu, turėtų susėsti dar kartą įvairių ideologinių pažiūrų profesionalai ir susitarti dėl šios programos. Reikia žiūrėti, koks yra programos tikslas ir pagal tai formuoti turinį.
Dabar yra tarsi tampomasi į vieną ir kitą pusę, kas manau nėra logiška. Švietime visgi nėra nei kairės, nei dešinės, bet ugdymo nebūna be vertybių. Mums yra labai svarbu, kad ugdyme būtų labai aiškiai įvardintos vertybės ir pagal jas būtų formuojami tikslai ir turinys“, – kalbėjo Seimo narė.
Paklausta, kokias programos vietas reikia persvarstyti iš naujo V.Targamadzė sakė, kad reikia atkreipti dėmesį, ar apskritai visos pagrindinės ir reikalingos moksleiviams temos ten yra akcentuojamos.
„Reikėtų pažiūrėti, ar mes iš tikrųjų Sveikatos ugdymo programoje akcentuojame pagrindinius dalykus, pavyzdžiui, kad reikia tausoti sveikatą, kad šeimose vyktų tinkamas ugdymas, kad tos temos, kurios reikalingos, būtų gvildenamos mokykloje ir pan.
Aš nemanau, kad šiandien yra viskas išdiskutuota, nes jeigu kyla tokios diskusijos, vadinasi, programoje tikrai yra kažkas taisytino“, – teigė parlamentarė.
Kilusios diskusijos – vienpusiškos
Viena programos rengėjų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, profesorė Birutė Obelenienė sako, kad viešojoje erdvėje kilusios diskusijos yra gana vienpusiškos. Ji pastebėjo, jog kritikuojantys dažniausiai nemato skirtumų tarp sveikatos ir seksualinės sveikatos, kaip sinonimus vartoja lytinio ugdymo, lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo terminus.
„Tikrai susiklostė keista situacija: darbo grupė dirbo, darbo eigoje, kaip ir priimta, atsižvelgė į visas išsakytas tiek atsakingų už programų kūrimą asmenų, tiek ugdymo profesionalų pastabas. Programa buvo gerai įvertinta Bendrojo ugdymo taryboje.
Viešoje erdvėje taip pat yra ir palaikančių straipsnių, ne vien tik kritika. Tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek Nacionalinė švietimo agentūra gauna programą gerai vertinančius atsiliepimus, kuriuos mums persiunčia iš įvairių grupių, tiek gydytojų, tiek tėvų, tiek teisininkų“, – kalbėjo ji.
Profesorė pabrėžė, kad ši programa nėra nei lytinio ar lytiškumo ugdymo, nei rengimo šeimai, nei lytinio švietimo programa. Ja siekiama ugdyti mokinių sveikatos raštingumą, kritinį mąstymą, kad jie gebėtų susirasti reikalingą informaciją, tinkamai ją įvertinti.
„Programos sandaros logika pagrįsta PSO Sveikatos konstitucijoje pateiktu sveikatos sampratos apibrėžimu, jog sveikata – ne tik ligų nebuvimas bet ir fizinė, psichinė-dvasinė, socialinė gerovė. (...).
Todėl sveikatos ugdymo programa yra grindžiamas rizikos vengimu, siekiama atsisakyti rizikingo elgesio. Jei ji būtų grindžiama rizikos kompensavimu, t. y. skatinimu vartoti žalos mažinimo priemones, taip kaip yra seksualinės sveikatos ar lytinio švietimo programose, tai prieštarautų pačiai sveikatos ugdymo logikai“, – aiškino specialistė.
Paklausta apie tai, ar programoje netrūksta lytinės sveikatos temų, B.Obelenienė paaiškino, jog PSO atskleidžia tokius aspektus, kaip galimybę išvengti lytiškai plintančių infekcijų ar galimybė turėti malonius ir saugius lytinius santykius seksualinės patirties, be prievartos, diskriminacijos ir smurto. Vis dėlto ji teigė, kad tokios temos yra nagrinėjamos kitose programose ir nedera su šia aptariama.
„Programoje telkiamas dėmesys į vaisingumo pažinimą ir jo valdymą, nagrinėjamas hormoninės kontracepcijos veikimo mechanizmas, jos teigiami ir neigiami aspektai, iš esmės ir giliai paliečiami ir nepilnamečių nėštumų ir abortų klausimai tam, kad mokiniai patys galėtų kritiškai vertinti pateikiamą viešoje erdvėje informaciją, suprastų laisvo ir informuoto pasirinkimo turinį, bei mokytųsi laisvai, be prievartos pasirinkti sveikatai palankius sprendimus.
Tačiau lytinės (seksualinės) sveikatos aspektai, apimantys „malonius ir saugius lytinius santykius“ yra nagrinėjami lytinio švietimo programose, kurios yra grindžiamos rizikingo elgesio žalos mažinimo strategija ir nedera su Sveikatos ugdymo programa“, – dėstė viena programos rengėjų.
Ministerijos netenkino
Ministerijos atstovai portalui lrytas.lt komentavo, kad programa, parengta Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) suburtos specialistų grupės, dar nėra patvirtinta, o ministerijos sprendimas dėl programos ateities bus priimtas rugsėjo pabaigoje.
Taip pat atsiųstame atsakyme ŠMSM atstovai teigė, kad pirminė specialistų programa ministerijos netenkino, todėl ją reikia persvarstyti su suinteresuotomis grupėmis.
„Gegužės mėnesį ministerijai buvo pateiktas pasirenkamosios Sveikatos ugdymo bendrosios programos projektas, skirtas 11–12 kl. arba III–IV gimnazijos klasėms, tačiau savo turiniu mūsų jis netenkino.
Pasiūlėme projektą aptarti plačiau su suinteresuotomis visuomenės grupėmis ir specialistais ir jį pataisyti atliepiant šiuolaikines sveikatos ir ugdymo mokslų tendencijas, tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir ekspertų siūlymus“, – komentavo ministerijos atstovai.
