– Kaip manote, kodėl mokiniams matematikos egzaminas darosi vis sunkesnis ir kiekvienais metais didėja neišlaikiusiųjų procentas?
– Galima paminėti keletą priežasčių. Jei prisiminsime kartų teoriją, tai mokiniai, kurie laikė matematikos egzaminą, yra taip vadinamos „Z kartos“ („Google“ kartos) atstovai. Jie nemėgsta dalykų, kurie nedžiugina „čia“ ir „dabar“. O matematika yra toks mokslas, kuris savo grožį atskleidžia, kai moki jį pakankamai „giliai“.
Šios kartos jaunimas sunkiau koncentruoja dėmesį, turi ne tokią gerą atmintį ir, jei jie neturi motyvacijos mokytis kokio nors dalyko (nebūtinai matematikos), tai jie ir nesimoko. Dar vienas būdingas šios kartos bruožas – vartotojiškumas. Ar žinojote, kad didelė dalis moksleivių, laikiusių egzaminą, išėjo iš jo anksčiau laiko? Ne, jie nebaigė spręsti anksčiau. Jie paskaičiavo, kad atsakę į keletą klausimų, išlaikys egzaminą ir net nesivargino spręsti daugiau, bet pamiršo apsidrausti nuo klaidų.
Dar viena priežastis – tai nesistemingas mokymasis. Žinoma, galima peikti programas, mokytojus – jie nėra idealūs, bet reikia prisiimti ir savo dalį atsakomybės. Jei buvo toks „prastas“ mokytojas, kad neišmokė, tai kodėl nesimokei pats? Yra pilnas internetas papildomos vaizdo medžiagos – naudokis. Lengviausia pasakyti – „nesuprantu“, bet dažniausiai tai yra tiesiog „nemoku“. Kaip galima atlikti kokį nors veiksmą nemokant taisyklių? „Google“ tikrai nepadės, jei galvoje tuščia.
Kita priežastis – mokiniai dažnai mokomi spręsti tam tikro tipo uždavinius ir pasimeta, kai gauna kitokį uždavinį. Reikia mokytis mąstyti, gautas žinias jungti į sistemą, tada bus nebaisūs jokie mokyklinės matematikos programos uždaviniai.
– Kaip padėti mokiniams pasiekti geresnių matematikos rezultatų?
– Pirmiausia – nemeluoti, kad bus lengva, jei mokinys staiga suprato, kad jam reikia išlaikyti matematikos egzaminą, norint pasiekti savo svajonę – įgyti išsvajotą profesiją. Jei yra spragų iš ankstesnių metų, tai reikės padirbėti ir labai stipriai. Dirbti tik klasėje nepakaks, teks padirbėti papildomai.
Vieniems užteks pavartyti papildomą literatūrą ar pažiūrėti vaizdo pamoką internete, o kitiems teks prašyti pagalbos draugų ar korepetitorių. Čia labai individualu. Svarbiausia, susirūpinkite kuo anksčiau, bet ne mėnesį prieš egzaminą, – tada jau nelabai ką galima bus padaryti – liks per mažai laiko.
– Kaip patys tėvai galėtų padėti savo vaikams, kurie dar nėra abiturientai, bet su matematikos sunkumais susiduria jau dabar? Galbūt kažkokių veiksmų reikia imtis jau nuo mažens?
– Žinoma, galima. Reikia motyvuoti vaiką mokytis, skatinti jo smalsumą nuo mažų dienų. Nepalikti vaiko prie mobilaus telefono ar planšetės, nes tai vaiko luošinimas. Neuromokslininkai šiuo klausimu labai griežti – iki šešerių metų jokių kompiuterių (nei nešiojamųjų, nei stacionarių), tik gyvas bendravimas.
Svarbu vaikus mokyti žaisti su tikrais žaislais (tinka net pagaliukas su gėlės žiedu – taip lavinama vaiko vaizduotė), lavinti jo smulkiąją motoriką (įvairūs lankstymo, meistravimo užsiėmimai).
Labai gerai smegenis lavina sportas, muzika ir užsienio kalbų mokymasis. Bet nepersistenkite – svarbus ir nieko neveikimas bei poilsis su miegu, nes per daug užkrovę vaiką, sulauksite tik priešingo rezultato. Labai svarbu išmokyti vaiką bendrauti ir bendradarbiauti. Jei jūsų vaikas jau vyresnis, lanko mokyklą, tai tada yra svarbūs ir kiti aspektai.
Pradėkime nuo mokymosi aplinkos namuose. Vaikas turi turėti savo kampą, kuriame jis mokosi. Jame neturi būti blaškomų dalykų (kokių nors plakatų su žaidimais ar judančių-krutančių žaislų). Kai vaikas mokosi, mobilusis telefonas turi būti paliktas kitame kambaryje, kad neblaškytų dėmesio.
Po pamokų ruošimo būtinas bent valandos poilsis, per kurį galima valgyti, sportuoti ar miegoti – kompiuterį su mobiliu telefonu kol kas palikite kitame kambaryje. Labai svarbus bendravimas ir motyvacija. Stebėkite, ar vaikas nepatiria nusivylimo kai ko nors nesupranta ar patiria pirmą nesėkmę. Skatinkite jo smalsumą, padėkite pažinti meną ir muziką.
– Reaguojant į tokią neišlaikiusiųjų statistiką, KTU MGMF mokslininkai kviečia abiturientus pasiruošti matematikos VBE kartu su jais. Jūs esate šių kursų koordinatorė. Gal galite papasakoti plačiau, kaip padedate ruoštis moksleiviams?
Taip, mes dar bandome spėti „įšokti į jau važiuojantį traukinį“. Mes bandome nustatyti spragas ir jas panaikinti. Po to mokome, kaip reikia mokytis. Yra paruoštos pagrindinės temos, kurios būna VME. Sprendžiame ne tik tipinius egzamino uždavinius, bet ir stengiamės išmokyti spręsti bet kokius to tipo uždavinius.
Parinkome savo srities specialistų gerą komandą. Kartais mokiniui užtenka kito mokytojo pasakytų kelių žodžių, kad imtų suprasti.
– Kadangi šie kursai vyks jau trečius metus, galbūt pastebėjote, kokios temos mokiniams yra sunkiausiai įsisavinamos ir kokios to priežastys?
– Tradiciškai: geometrija ir tikimybių teorija. Čia reikia turėti ne tik specifinių žinių, bet ir gerą vaizduotę. Grįžti į praeitį mes negalime – ištaisyti ugdymo klaidų nepavyks, bet padėsime tuo, kuo galime. Surinkta komanda yra ne tik geri specialistai, turintys didelę pedagoginę patirtį, bet ir labai nuoširdūs žmonės. Pateikiama medžiaga yra struktūruota ir išsprendžiama labai daug pavyzdžių.
– Gal jums teko bendrauti su savo buvusiais mokiniais, lankiusiais kursus? Ir, jei taip, tai kokie jų atsiliepimai apie KTU MGMF vedamus pasiruošimo matematikos brandos egzaminui mokymus? Kaip jiems patiems sekėsi laikyti matematikos egzaminą?
– Bendrauti tikrai teko. Mokiniai rašė mums gražius laiškus. Vieni dėkojo už detalų, nuoseklų išaiškinimą ir daugybę pateiktų sprendžiamų pavyzdžių, kiti – už tai, kad padėjome susidraugauti su matematika, parodėme šio mokslo grožį; dar kiti dėkojo už tai, kad pavyko pasiekti gerų egzamino rezultatų, ir tai atvėrė jiems duris į išsvajotą aukštąją mokyklą.
Smagu sulaukti tokių laiškų, jie išties džiugina ir tai yra pats geriausias stimulas mums dirbti jaunų žmonių labui, padėti jiems įveikti pirmąsias kliūtis.
