Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, kad ugdymui netinkamas leidyklos „Šviesa“ leistas rusų kalbos vadovėlis „V dobryj put“ (Gero kelio, – liet.), kuriame Rusija pateikiama kaip draugiška ir demokratinė valstybė, jau išimtas iš apyvartos.
Apie šią situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo kultūros istorikas, Vilniaus universiteto docentas, dr. Darius Kuolys, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė bei leidyklos „Šviesa“ vadovė Milda Juonė.
Pripažįsta, kad buvo pavėluota
Skandalingąjį vadovėlį leidusios leidyklos „Šviesa“ vadovė M.Juonė tikino, kad šių metų pradžioje, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, leidykla „peržiūrėjo visą savo rusų kalbos vadovėlių portfelį“.
„Įvertinome, kad jis visas yra pasenęs. Jis tiesiog paseno per naktį. Tuomet mes patys proaktyviai, be jokio institucijų raginimo, sustabdėme prekybą daugeliu šių vadovėlių. Bėda ta, kad tai yra turinys, kuris yra mokyklose nuo senesnių laikų, ir problema ne tik ta, kad mokyklos galėjo įsigyti arba neįsigyti jį šiemet – jis mokyklose cirkuliavo jau seniau“, – aiškino M.Juonė.
Pasak jos, leidykla iki šiol neberekomendavo mokykloms pirkti būtent šių vadovėlių, o dabar juos jau ir susigrąžina. Leidyklos vadovė patikino, kad aktyviai vykdoma ir visų kitų vadovėlių peržiūra bei vertinimas.
„Mes kalbame ir apie kitus vadovėlius, kurie dėl ilgo galiojimo laiko ir pasikeitusio visuotinio konteksto šiandien gali atrodyti nebeadekvatūs. Tai būtų istorijos, geografijos, pilietiškumo vadovėliai. Visų šių vadovėlių medžiagą mes esame labai griežtai įvertinę leidyklos viduje“, – pabrėžė M.Juonė.
Vadovėlis „V dobryj put“ pirmą kartą buvo išleistas 2009 metais. Paklausta, kodėl taip nutiko, kad šiuo vadovėliu ir jame skleidžiamomis idėjomis susirūpinta tik dabar, švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėja Agnė Andriuškevičienė visgi pripažino, kad sprendimai – pavėluoti.
„Jie turbūt yra pavėluoti šiek tiek daugiau, nei pastaruoju pusmečiu. Bet kalbant apie pastarąjį pusmetį, švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagrindinį prioritetą skyrė mokinių iš Ukrainos priėmimui į mokyklas, jų integravimui į mūsų visuomenę, o vadovėlių klausimas liko, reikėtų pavadinti, antraeilis.
Iš tiesų 2012 metų leidimo vadovėlis „V dobryj put“ šiuo metu yra išimtas iš galiojančių vadovėlių duomenų bazės – tos mokyklos, kurios šiemet įsigijo šį vadovėlį, galės jį grąžinti leidyklai ir nepatirti finansinių nuostolių. Taip pat informavome mokyklas, kad tie vadovėliai, kurie yra pripažinti netinkamais naudoti ugdymo procese, neturėtų likti mokyklose.
Žinome iš ankstesnės patirties, kad kartais vadovėliai nugula bibliotekose ar kabinetuose, tai kreipėmės į mokyklas prašydami, kad taip nenutiktų“, – kalbėjo ŠMSM atstovė.
A.Andriuškevičienė pridūrė, kad dėl tos pačios priežasties ministerija jau kreipėsi ir į savivaldybes, prašydama užtikrinti, kad šis procesas vyktų sklandžiai.
Beda pirštu į rimtesnes spragas
Savo ruožtu kultūros istorikas D.Kuolys komentavo, kad šis vadovėlis atskleidė esmines ir labai gilias Lietuvos švietimo politikos problemas.
„Pasižiūrėkime – dar iki Krymo okupacijos ir aneksijos buvo karinė Rusijos agresija prieš Gruziją, o tas vadovėlis tuo metu buvo leidžiamas, ir iki šiol buvo. Ir sureaguota buvo ne dėl to, kad juo pasipiktino rusų kalbos ir literatūros mokytojai, rusiškų mokyklų direktoriai, mokinių tėvai, ministerijos darbuotojai, kurie turi prižiūrėti ir kuruoti ugdymo turinį, ne Švietimo plėtotės centro specialistai atkreipė dėmesį, bet visuomenė. Iš šalies žmonės pastebėjo ir pradėjo kelti triukšmą.
Vadinasi, yra labai gilių problemų pačioje švietimo sistemoje – šitas vadovėlis yra tik viena iš [jų]“, – aiškino D.Kuolys.
Pasak docento, dar liko neperžiūrėti ir istorijos vadovėliai, pačios ugdymo programos, tad problemų yra ir daugiau.
„Aš atkreipiau dėmesį į dabar jau ministerijos kai kurias ir patvirtintas naująsias ugdymo programas bendrojo lavinimo mokykloje – ten ministerija daug ko iš esmės nekeičia. Pavyzdžiui, patriotizmo rusiškose mokyklose per rusų kalbos ir literatūros pamokas siūloma mokytis iš imperinių Michailo Lomonosovo tekstų rusų vaikams. Tai mes rusakilmius savo Lietuvos piliečius mėginame ugdyti kaip Rusijos imperialistus.
Tekstai, kurie iš esmės aprašinėja Jono Žiauriojo žiaurumą, Lermontovo kai kurie tekstai, kurių niekad nebuvo programoje, dabar staiga atsiranda – galvoju, kodėl jie atsiranda? Nes pasirodo, kad Rusijoje septintokams dabar rekomenduojama tuos tekstus skaityti. Mes juos perkeliame į Lietuvos programas šiandien, šiuo metu“, – kalbėjo D.Kuolys.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja savo ruožtu pažymėjo, kad jau šį pavasarį buvo patvirtinta atnaujinta vadovėlių ir mokymo priemonių vertinimo tvarka, o tai esą ateityje turėtų spręsti kokybinius klausimus.
„Šia tvarka numatoma daugiau atsakomybės už ugdymo turinį leidėjams – žinoma, Nacionalinės švietimo agentūros ir ministerijos veikla taip pat niekur nedingsta, bet turinio rengimu pirmiausia rūpinasi leidėjai, nes jie, kaip verslas, yra lankstesni.
Vėliau jie yra įpareigoti sudaryti recenzentų grupes, kurie tikrintų išleistas mokymo priemones, taip pat jų pavardės bus skelbiamos viešai, tai atsiranda ir viešumo aspektas. Taip pat vėliau kiekvienais metais NŠA vykdys atsitiktinį vadovėlių patikrinimą.
Taip pat labai svarbu, kad 2023 metais startuoja atnaujintas ugdymo turinys, o tai reiškia, kad visi 863 vadovėliai, kurie šiuo metu yra pripažinti kaip tinkami naudoti mokyklose, bus peržiūrimi, išimami iš naudojimo, atnaujinami arba parengiami nauji vadovėliai“, – pabrėžė A.Andriuškevičienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 21 skirtingas rusų kalbos vadovėlis, skirtas moksleiviams, besimokantiems tiek gimtosios, tiek antrosios rusų užsienio kalbos.
Daugiau apie šurmulį sukėlusius rusų kalbos vadovėlius skaitykite čia.
