Nagrinėjant duomenis svarbu įvertinti, kad bendras studentų skaičius nuo pat 2008 m. Lietuvoje nuosekliai mažėjo: pavyzdžiui, 2008-aisiais jų buvo per 200 tūkst., 2014-aisiais – 142 tūkst., o dabar – vos vos persirita per 100 tūkstančių.
Analizuojant pastarųjų septynerių metų tendencijasz, pradžioje norėtųsi paminėti teigiamus poslinkius.
Pirma, nors bendras studentų skaičius šalyje mažėja, stojančiųjų į gyvybės mokslus daugėja. Per septynerius metus padaugėjo studijuojančiųjų genetiką, molekulinę biologiją, biochemiją ir ypač mikrobiologiją. Ir tai yra pozityvu, nes, pasak centro „Biotechpharma“ vadovo Vlado Algirdo Bumelio, dabartinis amžius yra gyvybės mokslų amžius, todėl šių specialistų poreikis tik augs.
Antra, gera tendencija yra ir tai, kad Lietuvoje daugėja studijuojančiųjų mediciną, medicinos technologijas, mitybą ir slaugą bei akušeriją. Tiesa, šioje kategorijoje daugėja studijuojančiųjų už savo pinigus ir tai veda į paradoksą: studijuojančiųjų daugėja, bet medicinos ir slaugos specialistų Lietuvoje vis tiek labai stinga (ypač regionuose).
Paaiškinimas paprastas: didelė dalis baigusiųjų išvažiuoja dirbti į kitas valstybes, nes Skandinavijos šalyse dirbdami tą patį darbą jie gali tikėtis 3–4 kartus didesnių atlyginimų nei Lietuvoje.
Trečia, maloniai nuteikia tai, kad daugėja (tikrai stipriai – 150–175 proc.) studijuojančiųjų programavimą, programų sistemas, informacijos sistemas, taip pat ir aviacijos inžineriją.
Ketvirta, gali nuskambėti kiek keistai, bet kartais geriau, kai į tam tikras kryptis ir studijų programas stoja mažiau jaunuolių, nei stodavo anksčiau. Ypač į tas, kurių absolventų ir taip šalyje yra per daug.
Na, tarkime, 2014–2015 m. m. teisę Lietuvoje studijavo net 10,5 tūkst. studentų. Kaip dieną aišku, kad mažai mūsų valstybei tiek teisininkų nereikia, juolab, kad pagal profesiją įsidarbina tik ketvirtadalis baigusiųjų, vadinasi, tai, kad studijuojančiųjų teisę per septynerius metus sumažėjo nuo 10,5 tūkst. iki 5,7 tūkst., yra privalumas, o ne trūkumas.
Toliau keliaukime į niūrių naujienų lauką. Ir gaila, kad jų daugiau, gerokai daugiau, nei norėtųsi.
Pirma, jau net ne liūdni, o tiesiog košmariški reiškiniai visus septynerius metus vyko inžinerijos srityje. Tarkime, 2014–2015 m. m. visoje Lietuvoje inžineriją ir bendrąją inžineriją studijavo 3226 studentai, o dabar net nebėra tokios krypties, taigi ir studentų – nulis. Studijuojančiųjų energetikos inžineriją sumažėjo 2,8 karto, tiek pat sumenko studentų skaičius ir transporto inžinerijoje.
Studijuojančiųjų mechanikos inžineriją sumažėjo kone perpus. Panašiai studentų skaičius smuko ir jūrų inžinerijos srityje. Varganai šiais laikais atrodo ir statybų inžinerijos, elektros inžinerijos ar elektronikos inžinerijos fakultetai bei auditorijos, nes ir čia studentų sumažėjo grėsmingai.
Antra, jokių malonių prošvaisčių nematyti ir technologijų mokslų srityje. Nors teoriškai šie mokslai turėtų būti ant bangos (juk dabar technologijų klestėjimo metas), Lietuvoje technologijų fakultetai skaičiuoja 50–100 proc. studentų nuosmukį. Tarkime, prieš septynerius metus Statybų technologijas studijavo 344 studentai, o dabar nebelikę net tokios krypties, taigi ir studentų nebėra.
Polimerų ir tekstilės technologijų studentų sumažėjo per pusę, panašiai tiek pat jų skaičius sumenko ir medžiagų technologijų studijų kryptyje. Studijuojančiųjų maisto technologijas sumažėjo kone tris kartus, jūrų technologijas – 3,3 karto, o gamtos išteklių technologijas – daugiau nei 3,5 karto.
Trečia, taip pat mažėja ir studijuojančiųjų gamtos bei fizinius mokslus. Tarkime, studijuojančiųjų matematiką Lietuvoje beliko 577, nors anksčiau būdavo 1000. Fizikos studentų beturime 476, o štai anksčiau būdavo per 800, studijuojančiųjų statistiką sumažėjo trečdaliu.
Ketvirta, jokia naujiena, kad apverktinai atrodo ir mūsų ugdymo mokslai, tiksliau, studentų skaičiai juose. Apskritai dabar pedagogiką studijuoja perpus mažiau studentų nei prieš septynerius metus.
Penkta, liūdnuose apmąstymuose skendi ir mūsų žemės ūkio sektorius, nes žemės ūkio mokslų specialistų rengimas sumenko dramatiškai: visose srityse nuo 45 iki 65 proc., o kai kurių krypčių specialistų apskritai neberengiama. Štai agronomiją ar gyvulininkystę prieš septynerius metus studijavo kone dvigubai daugiau studentų nei dabar, o maisto studijas ir miškininkystę – kone tris kartus daugiau nei dabar.
Šešta, nagrinėjant besitraukiančias sritis, svarbu atkreipti dėmesį ir į kai kurias besipučiančias sritis, bet tas jų pūtimasis nėra nei teigiamas, nei sveikintinas reiškinys. Nes šios sritys tiesiog garuoja nuo specialistų pertekliaus.
Pavyzdžiui, sociologams jau ir taip ypač sunku susirasti darbą pagal profesiją, bet šiuo metu jų rengiama 572, o tai kone 30 proc. daugiau nei prieš septynerius metus. Keista, bet jų turėsime daugiau nei fizikų ar biotechnologų. Atrodo, stabdžių sistema sugedo ir rengiant komunikacijos specialistus.
Taigi, vertinant visumą, daugoka nemalonių tendencijų.
