Prie ministerijos pastato prieš pietus išsirikiavo apie 20 įvairiais plakatais nešinų protestuotojų.
„Kviečiame atvykti palaikyti piketuojančius visus, kurie jaučia, kad 5 kartus pabrangusi elektros kaina, 2,5 karto pabrangusi dujų kaina, 40 proc. padidėjusi kuro kaina ir per 30 proc. išaugusios maisto produktų kainos tampa nepakeliamos, gyvenančiam iš aukštojo mokslo darbuotojo darbo užmokesčio“, – rašoma profsąjungų susivienijimo kvietime.
Savo poziciją LAMPSS atstovai išsakė ir savo išplatintame pranešime.
„Esame aplinkybių priversti atkreipti visuomenės dėmesį į absurdiškai mažus dėstytojų, mokslininkų ir kitų aukštojo mokslo sistemos darbuotojų atlyginimus, kurie visiškai nebeatitinka vakarietiškų prekių, kurių mes negaminame, taip pat paslaugų, o pastaruoju metu dar ir elektros, dujų bei kuro kainų. <...>
Reikalaujame, kad LR Vyriausybė akademiniams ir neakademiniams darbuotojams nedelsiant keltų darbo užmokestį ne mažiau kaip 30 proc., nors tai dar nė iš tolo neprilygs aukštojo mokslo darbuotojo darbo užmokesčiui Vakarų šalyse, bet bent jau leis minimizuoti brangstančios ekonomikos daromą žalą aukštojo mokslo darbuotojų pragyvenimui“, – teigiama pranešime.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas pirmadienį pabrėžė, jog visi reikalavimai yra svarstomi, o sprendimai bus priimti vėliau rudenį.
„Apie reikalavimus didinti darbo užmokestį informuota ir Finansų ministerija. Atlyginimų kėlimo galimybės bus svarstomos kiek vėliau rudenį, atnaujinus valstybės ekonominės raidos projekcijas. Taigi ir sprendimai bus priimti kiek vėliau. Svarstymams rengiamos įvairios alternatyvos, tarp jų – ir toji, kurios reikalauja profesinės sąjungos“, – sakė G.Jakštas.
Priversti veržtis diržus
Pasak LAMPSS pirmininko Sigito Vaitkevičiaus, aukštosiose mokyklose dirbantys specialistai priversti dirbti kitus pašalinius darbus, kad tik galėtų išgyventi ir išlaikyti šeimas.
„Reikalavimai jau dabar tiek yra užkelti, kad žmogus, kuris dirba 0,2 etato, iš jo reikalaujama tokio paties lygio publikacijų. Tai įsivaizduokite, jeigu žmogus dirba už 200–300 eurų, papildomai ateina į universitetą, iš esmės jis dasimoka, kad galėtų dirbti universitete ir ugdyti jaunąją kartą. Kokybei čia vietos nebelieka.
Universitetą žmogus mato tik kaip tam tikrą aplinką, kur gali save sustiprinti, išryškinti save kaip profesinį lyderį, išryškinti save marketingo tikslais“, – aiškino LAMPSS pirmininkas.
„Viskuo – kokį tik darbą kas pasiūlo, dėstytojai dirba. Iš esmės dirba visus darbus, išskyrus tuos, kurie yra etiškai nepriimtini ir pažeistų socialines normas. Bet iš esmės dėstytojai užsiima viskuo“, – paklaustas, kokius darbus už aukštųjų mokyklų sienų dirba specialistai, aiškino S.Vaitkevičius.
Jo teigimu, dabartiniai atlyginimai neretai neleidžia patenkinti net būtiniausių gyvenimo poreikių. Pavyzdžiui, lektoriaus atlyginimas „į rankas“ šiuo metu siekia apie 800 eurų.
„Protestuojame dėl mažų atlyginimų, kurie neleidžia susimokėti tiek padidėjusių elektros, šilumos sąskaitų, neleidžia susimokėti už maistą. Eidami į parduotuves realiai galime imti tik nukainotas prekes, kad galėtumėm išlaikyti šeimas, išleisti vaikus į mokyklas, patys išgyventi minimaliomis sąlygomis. <...> Jau dabar valgome iš santaupų pusę metų, naudojame tas santaupas, kurias pavyko sutaupyti per kovidą, atsisakius daugelio dalykų“, – tvirtino LAPMSS atstovas.
Jis pažymėjo, kad dialogo siekiama jau dabar, kol Seimas dar nesiėmė svarstyti biudžeto.
„Kuo ilgiau bus delsiama, manau, tuo didesnės minios pradės rinktis. Tik laiko klausimas, kada mes tų žmonių sulauksime kartu su mumis prie Seimo, prie Vyriausybės ir kitur. Dar mėnuo ar du, ir vaikščiosime visi miniomis“, – tvirtino S.Vaitkevičius.
Į mitingą atvykęs Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentas Vidmantas Verbyla portalui lrytas.lt sakė, kad, jo manymu, dabar aukštasis mokslas Lietuvoje finansuojamas prasčiausiai.
„Dėstytojų atlyginimai yra labai maži, norėtųsi, kad bent jau tiek pakeltų, kad infliaciją padengtų. Aš jau vyresnio amžiaus, tai, kiek aš prisimenu, dabar mokslas yra finansuojamas prasčiausiai. Atkurtos Lietuvos pirmasis Vyriausybės vadovas yra pasakęs, kad visos partijos nori išsilavinusių, plataus požiūrio žmonių, bet nei viena partija nenori investuoti.
O jei mes neinvestuosime, nieko ir neturėsime. Kas gali paruošti, jei tokie atlyginimai?“, – klausė vyras.
Nors V.Verbyla jau pensininkas, kolegijoje vis dar dirba, tačiau savo atlygiu nėra patenkintas.
„Visą gyvenimą dirbau gamyboje, bet dėstau jau gana seniai. Nemanau, kad prastai išmokindavau studentus. Dabar, jau kai esu pensijoje, dėstau tik 0,29 etato. Dėstymo užtenka, bet norėtųsi, kad būtų atitinkamas ir atlyginimas. Šiuo metu uždirbu 330 eurų“, – skaičiavo jis.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) dirbanti Silvija Jankevičiūtė pabrėžė, kad nemaža dalis aukštųjų mokyklų darbuotojų jau „gyvena į minusą“.
„Norime atkreipti dėmesį į vis prastėjančią situaciją, būtent į tai, ką kiekvienas paprastas žmogus mato – begalinis infliacijos didėjimas, pradedame gyventi į minusą, ir būtent švietimo sektoriaus darbuotojai tą ypatingai jaučia. Atėjome pasakyti, kad mes tą matome, ir laikas imtis realių veiksmų“, – kalbėjo moteris.
Pati ji dirba tiek mokslinį darbą, tiek pedagoginį darbą.
„Matydama tiek mokslo darbuotojų situaciją, tiek pedagoginį darbą dirbančių žmonių situaciją, čia tik saujelė susirinko, bet manau, visų universitetų atstovai ir švietimo įstaigose dirbantys žmonės susiduria su tomis pačiomis problemomis. Mes negalime vien tik žiūrėti, kas dedasi, norime pasakyti, kad laikas imtis veiksmų“.
Pačiai S.Jankevičiūtei su jos veikla nesusijusių darbų dirbti netenka, tačiau ji pripažino, kad ši problema – labai opi.
„Tikrai yra kolegų, kurie netiesiogiai dirba kitus darbus, taip pat didžioji dalis, dirbančių mokslinį darbą, renkasi ir pedagoginę veiklą, taip padidinantys savo galimybes išgyventi. Man pasisekė, kad papildomas darbas susijęs su mano veikla, bet yra žmonių, kurie tiesiog privalo ieškoti kito darbo, kad oriai išgyventų. Jau nekalbu apie kaupimą – tiesiog negalvoti, kaip reikės išgyventi iš atlyginimo“, – kalbėjo moteris.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas buria 10 aukštųjų mokyklų.
