Padeda kasdieniame gyvenime
Kuriant tolerantišką aplinką, kurioje komfortiškai jaustųsi regėjimo, protinę negalią turintieji, kitakalbiai, mažaraščiai, senjorai ar tiesiog išsiblaškę jauni žmonės, svarbios tampa lengvai suprantamos kalbos tekstus paaiškinančios iliustracijos – tą jau suprato pasaulis, ši idėja prigyja ir Lietuvoje.
Tokias iliustracijas kūrę menininkai, o ir patys neįgalieji tiki: jie gali tapti savarankiškesni, tik reikia šiek tiek specialistų, menininkų ir visuomenės pagalbos.
Juk naršant interneto tinklapyje, kone kiekvieną erzina nesuderinti šriftai, daugybė spalvų, neaiškių iliustracijų. Kasdieniame gyvenime tenka skaityti daugybę įvairių sutarčių, pildyti formų, matyti deklaracijų, kuomet, vartant dokumentų puslapius, tiesiog pasiklystama tarp terminų.
Išeitis panašioms problemoms spręsti – lengvai suprantama kalba ir ją papildančios iliustracijos.
Būtent tokias lengvai suprantamos kalbos iliustracijas Valakupių reabilitacijos centre kūrė žinomi Lietuvos menininkai, o jas vertino žmonės su negalia: tie, kuriems lengvai suprantamos kalbos iliustracijos pagelbėtų kasdienėse situacijose, ir tie, kuriems rūpi įtrauktis, draugiška, darni visuomenė, ori neįgaliųjų kasdienybė.
Lietuva iliustracijų, atvaizduojančių lengvai suprantamos kalbos tekstus, tiki šiol neturėjo, atsidūrusios duomenų bazėje jos būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Eglė Čaplikienė pabrėžė, jog Lietuvoje lengvai suprantamos kalbos iliustracijos pradedamos kurti tik dabar, nors užsienyje jos naudojamos jau nuo 1970-ųjų.
Paaiškinimas paprastas: mūsų šalyje lengvai suprantama kalba ėmė sparčiai populiarėti tik pastaraisiais metais, ypač dažnai savo veikloje ją pasitelkia nevyriausybinės organizacijos, projektų autoriai, tačiau iki pat šiol nebuvo nei oficialių taisyklių, nei nuostatų – tik pavieniai bandymai.
Beje, dar prieš praėjusius rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija parengė svarbią ir lengvai suprantamą informaciją apie rinkimus. Tai, kas aktualu kiekvienam valstybės piliečiui, buvo išdėstyta trumpai ir aiškiai, į svarbiausius punktus dėmesį atkreipiant iliustracijomis.
Tai – kone pirmasis reikšmingas bandymas, vėliau lengvai suprantama kalba paversti ir kai kurie teisės aktai. Manoma, kad lengvai suprantamos kalbos naudojimas ateityje taps privalomas.
„Iniciatyva suburti menininkus kurti lengvai suprantamos kalbos iliustracijas Lietuvoje – unikali. Galbūt ši iniciatyva plėsis, prisijungs vis daugiau menininkų, duomenų bazė pildysis“, – svarstė Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė.
Pašnekovės žodžiais, atrodo, kad atėjo laikas, kuomet pradedama vis labiau suprasti, kad ir pastatai, ir informacija turėtų būti prieinama visiems visuomenės nariams, nepaisant jų negalios, tačiau pabrėžiant galias, gebėjimus ir patirtį.
Antra vertus, Lietuvoje vis daugiau užsieniečių, nuolat auga informacijos kiekis – ją privalo suprasti kiekvienas: ir savarankiškai gyvenantis, nesunkią protinę negalią turintis, ir vyresnio amžiaus ar negimtakalbis žmogus.
Prisideda, nes tiki pokyčiais
Kūrybinėms dirbtuvėms, vykusioms Valakupių reabilitacijos centre, vadovavęs edukatorius, animacijos režisierius ir dailininkas Antanas Skučas kalbėjo, jog nors menininkai mieliau išsiskiria, o ne kuria į tam tikrus rėmus įspraustus, kaip įmanoma suprantamesnius darbus, kūrybinės dirbtuvės jiems – savotiškas iššūkis, sykiu galimybė save išbandyti: ar įmanoma simbolį išreikšti taip, kad suprastų visi?
„Visiems žmonėms baimė kelia skirtingas asociacijas, o menininko užduotis sukurti simbolį, vaizdą ir patikrinti, ar neįgalieji supras, kas pavaizduota, ar supras tik pats autorius. Antra vertus, iliustracijas kūrė skirtingi menininkai, ne vienas žmogus, tai taip pat iššūkis, juk iliustracijos bus skirtingos, tačiau patirtis unikali“, – kalbėjo dailininkas.
Svarbu, anot pašnekovo, ir tai, kad iliustracijos adaptuojamos konkrečiai šaliai.
A. Skučas kūrybiniame procese pasitelkė ir dirbtinį intelektą. Jau nuo metų pradžios dirbtinio intelekto įrankis prieinamas plačiau. Nors kol kas, pateikus tekstą, idėją, kuri paverčiama piešiniu, gaunamas ne visada toks rezultatas, kokio tikimasi, neabejojama, kad ateityje ši technologija tik populiarės.
Didesni pokyčiai neišvengiami
Valakupių reabilitacijos centre veikiančio profesinės reabilitacijos metodinio centro projektų koordinatorė Natalija Markovskaja priminė, jog Valakupių reabilitacijos centras šįmet švenčia dvidešimtmetį. Veiklą pradėjęs nuo profesinės reabilitacijos paslaugų, šiuo metu centras vis labiau vertinamas medicininės reabilitacijos srityje.
Praėjusiais metais centro specialistai pradėjo aktyviau dirbti psichosocialinės negalios srityje: padeda priimant sprendimus, organizuoja socialines dirbtuves.
„Pastebėjome, kad tam, jog padidėtų psichosocialinę negalią turinčių žmonių savarankiškumas, sumažėtų atskirtis, itin svarbi lengviau suprantama kalba, papildyta iliustracijomis. Žinoma, ji aktuali ne tik negalią turintiems žmonėms, bet ir vaikams, senyvo amžiaus ar jauniems žmonėms, – apibendrino N. Markovskaja. – „Aš nenoriu trukdyti darbuotojų, noriu pats suprasti, kas parašyta“ – būtent šie išgirsti žodžiai – patvirtinimas, kodėl svarbu imtis tokio projekto.“
Baigusi mokyklą, įgijusi profesiją, Erika Šimonytė gyvena savarankiško gyvenimo namuose. Negalią turinti, tačiau savarankiškai gyvenanti mergina, pripažįsta: kasdienėje veikloje kyla įvairiausių problemų, tenka ieškoti reikalingos informacijos, ne visuomet ji aiški, prireikia daug skaityti, norint tinkamai suprasti tai, kas pateikta. Kad nesupranta to, kas parašyta, neretai skundžiasi ir senjorai.
„Sukurti paveikslėliai padės geriau suprasti tai, kas parašyta. Tuomet nereikėtų prašyti kitų pagalbos, būtume savarankiškesni. Smagu būtų, jei paveikslėliai būtų panašūs, naudojami visur“, – sakė E. Šimonytė.
Neabejojama – kuriant draugišką komunikaciją, lengvai suprantamą kalbą, trinamos negalią lydinčios stigmos, skatinama įvairovė bei kuriama draugiška ir įtrauki Lietuva. Rugsėjo mėnesį vyksiančiose viešose paskaitose apie fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumą, kiekvienas klausytojas turės unikalią galimybę susipažinti su kūrybinėse dirbtuvėse sukurtomis iliustracijomis.
2022 m. rugsėjo 8 d., ketvirtadienį, 16 val. MO muziejaus Kino salėje (Pylimo g. 17, Vilnius) architekto, Vilniaus dailės akademijos prof. M. Šaliamoro paskaita „Universalus dizainas – pagarba žmogui“.
2022 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 16 val. nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, atrijuje prie vitražo, 3 aukšte (Gedimino pr. 51, Vilnius) paskaitos apie lengvai suprantamos kalbos ypatumus ir informacijos prieinamumą akliesiems.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Vilmantas Balčikonis atskleis, kaip skaito neregiai, ir ką padaryti, kad informacija jiems būtų pasiekiama, Ramunė Balčikonienė skaitys paskaitą „Sprendimas – geresnis kontrastas“. Programos „Kurk Lietuvai“ atstovės Gabrielė Marija Baltrušytė ir Agnė Župerkaitė skaitys paskaitą „Lengvai suprantama kalba – kelias į įtraukią Lietuvą“.
Paskaitos nemokamos, į jas vis dar galima registruotis, dalyvauti tiesiogiai arba nuotoliniu būdu.
