Su ženkliai didesniu būsimųjų studentų srautu susidūrę universitetai jaunuoliams siūlo rinktis alternatyvą – bendrabučio kambario ieškoti kitose aukštosiose mokyklose. Štai pagalbos prašymus išgirdusi Vilniaus kolegija (VIKO) tokių studentų ketina priimti beveik pusantro šimto.
Situaciją numatė jau anksčiau
Naujienų portalas lrytas.lt šią savaitę jau rašė apie Vilniaus universiteto (VU) studentus nemenkai suerzinusią situaciją – šios aukštosios mokyklos bendrabučiuose gyvenantys jaunuoliai teigė, kad VU iš anksto neįspėjęs koregavo jų apgyvendinimo sutartis. Tai reiškia, kad iki šiol po du gyvenę studentai be įspėjimo nuo rudens sulauks naujų kambario draugų, nes norinčiųjų gyventi bendrabučiuose skaičius stipriai išaugo, o vietos kambariuose – vis mažiau.
„Juokais tarp studentų vieninteliu „pranešimu“ laikome pro duris besiveržiančius darbininkus su lovomis“, – kuriozišką situaciją lrytas.lt apibūdino VU antrakursė Jolita.
Panašu, kad tokių veiksmų teko imtis ne tik Vilniaus universitetui – dalis jaunuolių skundėsi, kad vietos pristigo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) bendrabučiuose.
„Mokėjome dviese už trivietį kambarį, bet gavome laišką, kad nuo rugpjūčio tokios „paslaugos“ nebebus“, – socialiniuose tinkluose rašė studentai.
Savo ruožtu Vilnius TECH kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas tvirtino, jog šiemet universitetas sulaukė per 900 pirmakursių prašymų skirti gyvenamąją vietą bendrabutyje.
„Apie būsimą vietų trūkumą ir galimas apgyvendinimo problemas žinojome jau pavasarį, tad iš anksto galvojome, kaip šią problemą reikėtų spręsti. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad laisvų vietų bendrabučiuose artėjantį rudenį bus apie 500.
Vilnius TECH ieškojo įvairių sprendimo būdų, kaip šį skaičių padidinti, ir šiandien vietų skaičius bendrabučiuose išaugo iki 700“, – komentavo jis.
Pasak V.Trinkūno, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos kainas ir pirmakursių, kurie nėra Vilniaus gyventojai, prašymus, universitetas priėmė kriterijus, kuriais vadovaujamasi sprendžiant apgyvendinimo bendrabučiuose klausimus.
„Tai apgyvendinimas tų, kurie yra socialiai remtinų ar mažesnes pajamas gaunančių šeimų nariai. Taip pat individualiųjų poreikių turintys studentai bei pirmakursiai, kurie nėra Vilniaus miesto ar rajono gyventojai“, – vardijo Vilnius TECH kancleris.
Tiesa, kadangi vietos visiems norintiems gyventi bendrabučiuose nėra, magistrantūros studentai buvo perspėti, jog gyvenamosios vietos sutartys gali būti nepratęstos, esant dideliam pirmakursių apgyvendinimo poreikiui.
„Šį sprendimą priimti buvo nelengva, bet įvertinome tai, jog magistrantai jau keletą metų gyvena Vilniuje ir pažįsta miestą. Be to, daugelis iš jų yra dirbantys asmenys, kurių gaunamos didesnės pajamos gali leisti išsinuomoti būstą ne bendrabutyje.
Savo ruožtu, Vilnius TECH ieško ir studentus informuoja apie kitas apgyvendinimo galimybes, pavyzdžiui, apie galimybę apsigyventi kai kurių kolegijų bendrabučiuose“, – teigė V.Trinkūnas.
Skambučių – per kelis šimtus
Būtent šiuo pasiūlymu nemaža dalis studentų jau ir naudojasi. Vilniaus kolegijos (VIKO) bendrabučių valdytojas Virgilijus Varatinskas kiek anksčiau portalui lrytas.lt pasakojo, kad ši sostinės kolegija bendrabučiuose galės apgyvendinti visus norinčiuosius būsimus pirmakursius, nors pripažino, kad susidomėjimas bendrabučiais dėl išaugusių butų nuomos kainų šiemet iš tiesų išaugo.
Kadangi paaiškėjo, kad didžiųjų šalies aukštųjų mokyklų bendrabučiai braška per siūles, dabar laisvų kambarių turinti Vilniaus kolegija jau sulaukė per kelis šimtus prašymų apgyvendinti ir kitų universitetų bei kolegijų studentus.
„Jau gavome gal virš 500 skambučių su prašymais iš kitų aukštųjų mokyklų. Daugiausiai – Vilniaus universiteto, Vilnius TECH universiteto“, – lrytas.lt teigė V.Varatinskas.
Pasak jo, VIKO bendrabučiuose savo vietas gavo ir dar gaus visi norintys būsimieji kolegijos pirmakursiai, pati kolegija taip pat turi pasilikusi tam tikrą vietų rezervą savo studentams, kurie galbūt pakeis savo planus ir pasirinks gyvenimą bendrabutyje.
V.Varatinskas pažymėjo, kad penkiuose kolegijos bendrabučiuose jie galėtų apgyventinti maždaug 150 studentų iš kitų aukštųjų mokyklų.
„Dabar po truputį juos ir pradėjome priiminėti – šiuo metu tokių studentų turime jau apie 60. Dar prilaikome rezervą, jeigu atsiras mūsų studentų, nes būna tokių, kurie nors ir negyveno bendrabutyje, bet dabar, pakilus nuomos kainoms, irgi kreipiasi ir grįžta į bendrabučius. Tad priimame ir juos“, – aiškino VIKO bendrabučių valdytojas.
Pasak V.Varatinsko, kitiems bendrabučiuose gyvenantiems studentams gyvenimo sąlygos nepakis.
„Kas nori, gali ir toliau gyventi dviese“, – sakė jis.
Tiesa, Vilniaus kolegijoje nesimokantys bendrabučio gyventojai turės už kambarius susimokėti maždaug 10 eurų brangiau, nei VIKO studentai.
„Žinoma, trivietis kambarys kainuoja pigiau, jeigu gyvens po du – jau tada truputį brangiau“, – aiškino V.Varatinskas.
Sako, kad vietas gaus visi
Dar vieno sostinės universiteto, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Studentų namų grupės valdytoja Nijolė Jansonienė teigė, kad MRU studentų apgyvendinimas šiuo metu vyksta sklandžiai.
„MRU Studentų namų rezervacijos el. sistema leidžia studentams nuotoliniu būdu rezervuoti vietą pageidaujamo dydžio kambaryje. Rezervacijos metu studentas pats rezervuoja vietą kambaryje, kuriame yra nurodytas konkretus numatomas vietų skaičius. Kambarių tipai yra suformuoti ir jie yra el. sistemoje nekeičiami.
Taip sudarome studentams vienodas galimybės rezervuoti pageidaujamą vietą, planuojamo dydžio kambaryje. Jau po mokslo metų pradžios, rugsėjo mėn. pabaigoje – esant galimybei – mielai pasiūlome studentams, kurie to pageidauja, laisvas vietas ar suteikiame galimybę pakeisti kambarį“, – komentavo N.Jansonienė.
Jos teigimu, MRU Studentų namuose yra 992 vietos – įprastai bendrabučiai būna užpildyti iki 96 procentų.
„Tiek yra rudens semestro metu, o pavasario semestro metu būna mažesnis užpildymas – iki 82%. Šiuo metu studentų namuose užpildyta beveik 99 proc. vietų. Planuojame, kad vietas Studentų namuose gaus visi pageidaujantys čia apsigyventi MRU studentai“, – lrytas.lt tvirtino N.Jansonienė.
