Tiesa, pakratyti savo ir tėvų pinigines labiau teks tiems, kurie ieškosis nuomojamo būsto arba išvyks studijuoti į užsienį. Savo ruožtu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėja – šie metai pirmakursiams bus ypač sudėtingi, o ieškotis darbo gali būti priversti net tie, kurie dirbti dar neplanavo.
Liks gimtajame mieste
Iš viso šiemet į aukštąsias mokyklas buvo priimti 19 tūkst. 162 studentai. Daugiausia būsimų pirmakursių sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė socialinių, sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos grupių programose, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys.
Kaunietis Ainis nuo šio rudens studijuos Kauno technologijos universitete (KTU), kur įstojo į programų sistemų specialybę. Kadangi mokslus tęs gimtajame mieste, bendrabučio ar nuomojamo būsto vaikinas neieškos.
„Anksčiau iki galo nebuvau apsisprendęs, ar noriu likti Kaune ir apskritai Lietuvoje, bet pakeliavęs nusprendžiau, kad noriu likti savo šalyje ir kol kas gyventi su tėvais. KTU yra labai geras universitetas ir labai arti namų, tad nereikės bendrabučio, o tai labai sumažina galvos skausmą“, – lrytas.lt sakė pirmakursis.
Ainiui pavyko įstoti į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą, tad mokėti už mokslus jam taip pat nereikės. Tiesa, su programavimu ateitį siejantis kaunietis savo pajamų jau gauna – daugiau nei metus jis dirba vienoje įmonėje, taip pat žada siekti stipendijos.
„Kadangi programuotojų labai reikia ir tai labai perspektyvi pozicija, yra įmonių, kurios siūlo stipendijas pirmakursiams. Jau pateikiau pareiškimą, kad būtų lengviau įsivažiuoti.
Dabar man smagu pirkti, perparduoti dalykus, ieškoti įvairių būdų užsidirbti. Programuotoju dirbu jau daugiau nei metus – kai kurios įmonės priima ir dar universiteto nebaigusius jaunuolius, nes tai yra tokia specialybė, kai labiau žiūrima ne į tavo išsilavinimą, o sugebėjimus. Taip pat stengiuosi domėtis ir kitomis sferomis – inžinerija, elektronika“, – tikino Ainis.
Tačiau jis akcentuoja, kad šiuo metu jam itin svarbu ir taupyti ateičiai.
„Ateityje jau reikės savo būsto, savo transporto priemonę išlaikyti, tai tikrai tam skiriu daug dėmesio. Net kai gaunu algą, didelę dalį atsidedu taupymui, o kiti pinigai jau keliauja savoms reikmėms“, – aiškino vaikinas.
Paklaustas, kiek pinigų reikia studentui, kad jis galėtų gyventi be rūpesčių, jis prisipažino, kad savoms reikmėms kelių šimtų eurų per mėnesį jam šiuo metu tikrai pakanka.
„Kadangi stogą virš galvos turiu, maisto turiu, gavau valstybės finansuojamą vietą, tai praktiškai nieko nereikia. Bet saviems interesams, projektams, savęs lavinimui, manau kelių šimtų visiškai užtenka“, – tvirtino Ainis.
Studijuos užsienyje
O štai vilnietė Vytautė rugsėjį sparnus kels į Nyderlandus. Šioje šalyje mergina mokysis verslo inovacijų subtilybių.
„Tiesiog buvo noras išvažiuoti studijuoti kažkur Europoje, bet ne Lietuvoje. Įstojau į Belgiją ir į Olandiją, tad nusprendžiau studijuoti būtent ten“, – dalijosi Vytautė.
Pasak jos, mokslai Nyderlanduose nėra tokie brangūs, kaip Lietuvoje, o sumokėti už juos pasiryžę merginos tėvai. Pirmieji metai universitete atsieis apie 1000 eurų, tačiau vėliau studijos bus kiek brangesnės.
„Pirmi metai visą laiką būna sunkiausi, tai yra tokia sistema, kad tie, kurie nėra pasiruošę mokytis, per tuos pirmus metus išeitų, ir tada visi treji likę metai kainuos po 2000 eurų“, – aiškino Vytautė.
Nors, jos teigimu, rasti kur gyventi šioje šalyje itin sudėtinga, jai pasisekė – būsima studentė dar spėjo gauti vietą universiteto bendrabutyje.
„Susirasti būstą Olandijoje labai sudėtinga. Kiek turiu pažįstamų, kurie ten atvažiuoja, kai kurie tik prieš kelias dienas rado butus. Bendrabutis kainuos 560 eurų vienam mėnesiui, gyvensiu kambaryje viena. Bet galima prašyti ir subsidijų, tada gautųsi apie 100 eurų pigiau“, – skaičiavo Vytautė.
Ji pridūrė, kad darbo svetimoje šalyje ieškoti dar neskubės, tačiau vėliau užsidirbti planuoja.
„Manau, kad daugiausia išlaidų galbūt būstui ir teks. Pirmus du mėnesius nedirbsiu, kol įsikursiu ten, bet tada ieškosiu darbo“, – tvirtino Vytautė.
Teks ieškotis naujo darbo
Nors iš Mažeikių kilęs Raigardas mokyklą baigė ne šiemet, po išleistuvių šventės studijuoti jis neskubėjo – kadangi tiksliai nežinojo, ką nori veikti gyvenime, padaręs pertrauką dirbo automechaniku, išbandė elektronikos, IT specialisto, konsultanto ir kurjerio darbo pozicijas. O nuo šio rudens vaikinas ketina studijuoti sostinėje.
„Nei viena iš jų manęs nesudomino, tad keliauju toliau savęs atradimo link. Vilniuje nesu vietinis, mano gimtasis miestas Mažeikiai, bet Vilnius man patinka, ir manau, jog tikrai liksiu čia studijuoti“, – lrytas.lt teigė Raigardas.
Nors šiuo metu vaikinas sostinėje nuomojasi butą, studijoms prasidėjus jis ketina keltis į aukštosios mokyklos suteiktą bendrabutį. Pirmakursis skaičiavo, kad mėnesiui jam užtektų ir iki 400 eurų.
„Kai skaičiavausi biudžetą, supratau, kad daugiausiai pinigų atsieis maistui. Paprastai patogiai gyvenant per savaitę maistui reikia apie 50 eurų, tai mėnesiui suma siektų 200 eurų. Būsto nuoma numatyta nuo 60 eurų, tad manau, kad patogiam gyvenimui man reikėtų apie 350–400 eurų mėnesiui, įskaitant pramogas ir panašius dalykus“, – skaičiavo Raigardas.
„Žinoma, nuo rugsėjo reikės apsirūpinti ir raštinės reikmenimis, tai galbūt rugsėjis bus kiek sunkesnis“, – pridūrė jis.
Nors Raigardas ir turi darbą, būsimasis studentas prisipažino, kad atėjus rudeniui jo suderinti su mokslais visgi nepavyks, todėl ketina dirbti po paskaitų arba savaitgaliais.
„Turbūt kažkiek minimaliai reikės pagalbos ir iš tėvų“, – kalbėjo pirmakursis.
A.Izgorodinas: sunkumų šiemet tikrai kils
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas savo ruožtu tvirtino, kad šie metai į didmiesčius atvykstantiems studentams bus tikrai nelengvi – situacija būsto rinkoje ir išaugusios prekių ir paslaugų kainos galimai privers ieškoti papildomų pajamų šaltinių net tiems pirmakursiams, kurie dirbti kol kas neplanavo.
„Vienareikšmiškai bus sunkiau nei pernai dėl kelių aspektų – pirmas aspektas yra būsto pasiūlos trūkumas, kuris susidarė tiek dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tiek dėl vienkartinių aspektų – tai yra išaugusio Ukrainos piliečių srauto Lietuvoje.
Todėl manau, kad pagrindinė biudžeto ir apskritai pagrindinė problema bus gyvenamojo būsto suradimas, ir reikia nusiteikti, kad per metus būsto nuomos kainos tikrai bus pakilusios. Čia ir turėtų būti didžiausias iššūkis studentams“, – portalui lrytas.lt kalbėjo specialistas.
A.Izgorodino teigimu, situacija nekilnojamojo turto rinkoje ir toliau išliks labai aštri, todėl jis siūlytų jį nuomotis ir keliems žmonėms iš karto. Taip pat, pasak jo, vertėtų apsvarstyti ir darbo galimybes.
„Kitas aspektas yra kainos – energetikos, maisto kainos per metus yra labai stipriai išaugusios, situacija energetikos sektoriuje, objektyviai žiūrint, šį rudenį ir žiemą bus pakankamai sudėtinga ir komplikuota. Rekomendacijų čia labai daug ir nebus – pirma rekomendacija studentams, nors turbūt jau per vėlu, bet ruoštis būsto paieškoms iš anksto, nes būsto pasiūla didmiesčiuose yra tikrai labai ribota.
Kitas aspektas – jei yra galimybių, tiesiog reikia galvoti apie papildomą darbą ir uždarbį. Ačiū Dievui, Lietuvos ekonomika yra labai stipri ir ji auga, nepaisant visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, todėl manau, kad verta pagalvoti apie tam tikrų papildomų pajamų generavimą“, – svarstė ekonomistas.
A.Izgorodinas pridūrė, kad situacija darbo rinkoje šiuo metu leidžia apie tai galvoti.
„Turime beprecedentį infliacijos augimą, ir kol kas nėra ženklų, kad ji labai stipriai sulėtėtų. <...> Deja, bet manau, kad papildomas darbas šiuo metu studentui bus tiesiog neišvengiamas, ir tikrai gali būti studentų, kurie net neplanavo dirbti, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių bus priversti ieškoti uždarbio galimybių“, – teigė ekonomistas.
