Vis dar dvejojantieji dėl ateities karjeros rugpjūčio 19–23 dienomis gali pateikti prašymą mokytis pagal profesinio mokymo programas ir jų modulius. Iš viso galima rinktis iš 300 skirtingų mokymosi programų ir modulių, tad tinkamą suras bene kiekvienas.
Profesinės mokyklos žino, ko reikia verslui
Valdyti bepilotę skraidyklę, konstruoti robotus, programuoti svetaines, kurti įvairias technologijas, tapti paklausiu ir trokštamu darbuotoju tokiose srityse kaip drabužių modeliavimas, barų ir maitinimo industrija, renginių techninis aptarnavimas, reklama, dizainas, mechatronika ir daugybė kitų – visa tai siūlo profesinės mokyklos. Pasirinkusiųjų profesinį mokymąsi laukia greitesnis kelias į darbo rinką, praktinė veikla mokymosi metu, stipendija, vieta bendrabutyje, tarptautinės mainų programos.
Išaugęs susidomėjimas profesinėmis mokyklomis pastebimas ne pirmus metus. Perspektyviausios yra ir artimiausiu metu išliks inžinerijos, informacijos ir ryšio technologijų, paslaugų sektoriaus krypčių profesijos, t. y. tos profesijos, kur išmokstama valdyti mašinas ir kitus įrenginius, skirtus palengvinti kasdienį gyvenimą. Puikios galimybės norintiems dirbti savarankiškai ar kurti verslą ir tokiems darbuotojams kaip vizažistas, kirpėjas, siuvėjas, gyvūnų prižiūrėtojas.
Profesinių mokyklų duris vis dažniau praveria ir baigusieji aukštąsias mokyklas bei norintieji persikvalifikuoti: išbandyti inžinerijos, informacinių technologijų ar kitą sritį.
Kauno informacinių technologijų mokyklos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Evaldas Žvinklys pastebi, kad rinkoje trūksta specialistų, įgijusių pakankamai praktinių įgūdžių ir mėgstančių savo darbo sritį. Nemaža dalis žmonių profesiją vis dar renkasi ne pagal pomėgius, bet remdamiesi stereotipais, ir tuomet dirba darbą, kuris nėra mielas.
Įmonėse ypač stinga darbuotojų, kurie patys savarankiškai galėtų valdyti technologijas ir įrenginius, ir tokie darbuotojai sunkiai pakeičiami.
Rengia paklausius darbuotojus
Panevėžyje veikianti bendrovė „Harju elekter“, nuo 1991 metų pagal užsakymus gaminanti unikalias elektrotechnines sistemas laivams ir pramonei, jau kelerius metus su Visagino technikos ir verslo profesinio rengimo centru įgyvendina pameistrystės programą. Profesinėje mokykloje buvo paruošta speciali mokymo programa, atitinkanti bendrovės poreikius.
Kasmet diplomai įteikiami keliems ar keliolikai elektriko profesinę kvalifikaciją mokantis pameistrystės mokymosi forma įgijusiems profesinės mokyklos moksleiviams, vėliau ir toliau tęsiantiems sėkmingą karjerą įmonėje.
„Mūsų įmonė nesivadovauja stereotipu, kad profesinis mokslas nepakankamas, juolab kad remdamiesi patirtimi galime konstatuoti, jog profesines mokyklas baigusieji darbuotojai projektuoja elektrotechninius gaminius „Eplan“ programa“, – sako įmonės personalo vadovė Sonatina Būtėnienė.
Bendrovės „Continental Automotive Lithuania“ komunikacijos vadovė Ieva Koncevičiūtė atkreipė dėmesį, jog vis dar jaučiamas stiprus gamybos linijų priežiūros technikų, elektronikos, gamybos inžinierių trūkumas.
Bendrovė bendradarbiauja su Kauno technikos profesinio mokymo ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrais, tad gali patvirtinti: profesinio mokymo įstaigose būsimieji specialistai įgyja specifinių žinių, reikalingų užimant aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas, kur būtinas atitinkamas išsilavinimas arba panašaus darbo patirtis.
Bene labiausiai įmonėje laukiami priežiūros technikai, įgiję patirties. Kadangi profesinės mokyklos moksleiviai, ypač pasirinkę pameistrystės modelį, būna susipažinę su įmonių procesais ir sprendę realias užduotis, jų karjera bendrovėje klostosi ypač sklandžiai.
Mokymasis atitinka šiandienos tendencijas
Biudžetinės įstaigos dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė taip pat pritaria, jog stereotipas, kad profesinis mokymas neatitinka darbdavių poreikių, yra atgyvenęs, o profesinių mokyklų absolventai į darbo rinką ateina motyvuoti, įgiję visas reikalingas kompetencijas.
Žodžius tik patvirtina įstaigos ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro dešimtmetį besitęsiantis bendradarbiavimas.
J. Tamašauskienės manymu, teikdami socialines paslaugas profesinę mokyklą baigę absolventai turi pakankamai teorinių žinių apie paslaugų gavėjų poreikius, jų identifikavimą, darbą grupėje, realų supratimą apie praktinius socialinių paslaugų teikimo aspektus ir patirtį, įgytą praktikos metu.
Dažniausiai dienos centre trūksta individualios priežiūros darbuotojų (socialinio darbuotojo padėjėjo), o jei tik atsiranda laisva darbo vieta, biudžetinė įstaiga neabejotinai renkasi profesinės mokyklos absolventą.
Dienos centras „Šviesa“ taip pat yra praktinio mokymo bazė įgyjant socialinio darbuotojo padėjėjo (individualios priežiūros darbuotojo) specialybę. Tai, anot direktorės, puiki galimybė iš arčiau pažinti būsimuosius darbuotojus.
Didžiuojasi šiuolaikiška įranga
Daugelis profesinių mokyklų, ypač sektorinių centrų, yra puikiai aprūpinti naujausia įranga.
Kauno informacinių technologijų mokyklos mokiniai dirba su naujausia tiek technine, tiek programine įranga, atlieka sudėtingus projektinius darbus, taip pasiruošdami būsimajam darbui ir laukiantiems iššūkiams. Taip pat mokykla glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, su kuriais aptaria mokymo turinį, jį atnaujina, žino, ką mokymo procese akcentuoti, kokioms kompetencijoms skirti daugiau dėmesio. Populiariausios profesijos – programuotojas, jaunesnysis sistemų administratorius ir kt.
E. Žvinklys patvirtina: jeigu absolventai stengiasi ir mokosi, jie turi visas galimybes įsidarbinti tiek regioninėse, tiek tarptautinėse įmonėse. Įmonės laukia tokių absolventų ir mielai juo priima tiek į praktiką, kuri daugeliu atveju yra kaip ir bandomasis laikotarpis, tiek į darbo vietas.
Pogramuotojo profesiją įgiję žmonės gali dirbti informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus verslo įmonėse, kitų sektorių organizacijų informacinių technologijų padaliniuose, programuoti individualius užsakymus arba įgyvendinti savo IT idėjas.
Programuotojo kelią pasirinkęs Robertas Markevičius pasakojo, jog ši specialybė jį visuomet domino dėl laisvės ir beribių galimybių, mat užtenka tik kompiuterio, ir gali dirbti bet kur. Jo žodžiais, moksleiviams, norintiems tapti programuotojais, paruoštos modernios klasės, naujausia programinė įranga bei kompiuteriai.
Pats Robertas norėtų tapti laisvai samdomu darbuotoju, stengiasi bendrauti su kolegomis, turinčiais daugiau patirties, kad pasiektų to, ko labiausiai nori.
Profesinis mokymasis vis kokybiškesnis
Profesinių mokyklų tikslai ambicingi: ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie galėtų nesunkiai įsilieti į darbo rinką. Mokymasis profesinėse mokyklose trunka nuo pusmečio iki poros metų – to pakanka, kad baigusieji profesines mokyklas rastų norimą darbą arba patys susikurtų darbo vietą.
Ambicingų tikslų siekti padeda ES investicijos, nes profesinės mokyklos ir jų praktinio mokymo centrai yra modernizuojami ES fondų remiamomis priemonėmis. Taip pat tobulėja pats mokymo procesas, mokytojai, nes mokymosi pagrindas – praktiniai įgūdžiai.
Profesinėje mokykloje 70 proc. viso mokymosi sudaro praktika ir praktinių įgūdžių tobulinimas. Neturintieji brandos atestato gali mokytis ir pagal bendrąją programą, ir profesijos – gauti brandos atestatą bei įgyti profesinę kvalifikaciją. O turintieji brandos atestatą gali mokytis vien tik konkrečios pasirinktos profesijos.
Pagal mainų projektus nemažai mokinių išvyksta atlikti praktikos į užsienio šalis, dalyvauja olimpiadose, profesinio meistriškumo konkursuose.
