Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta savo ruožtu tvirtina, kad nuo rudens ukrainiečių vaikai turės dar daugiau galimybių mokytis savo gimtąja kalba, planuojama steigti ir daugiau ukrainietiškų mokyklų.
Užimtumo poreikis – milžiniškas
Birželio 11-ąją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje duris atvėręs ukrainiečių centras per savaitę sulaukia ir kelių šimtų nuo karo pabėgusių žmonių, o labiausiai jis traukia vaikus.
Centro vadovas, Nepriklausomybės Akto signataras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kaip ukrainiečiams sekasi įsitvirtinti Lietuvoje ir kas jiems šiandien yra svarbiausia.
Nors sostinės T.Ševčenkos gatvėje veikiantis ukrainiečių centras skaičiuoja dar tik antrąjį gyvavimo mėnesį, jame kasdien netyla Ukrainos vaikų juokas. A.Kumža prisipažino, kad mintis atidaryti tokį centrą iš pradžių kėlė šiek tiek dvejonių, tačiau jos išsisklaidė jau pirmąją atidarymo savaitę.
„Viskas buvo neįprasta, tokių centrų niekur nebuvo, bet norėjome sukurti erdvę, kur galėtų ateiti ukrainiečiai ir jų vaikai. Dabar visos dvejonės išsisklaidė. Pamatėme, kad centras yra iš tikrųjų reikalingas, visų pirma vaikams – mes čia turime labai daug visokių užsiėmimų, pradedant tradiciniu ukrainiečių kazokų kovos menu, baigiant tapyba, dainavimu, šokiais, mankštelėmis.
Tarp vyresniųjų labai populiarūs pirmosios pagalbos užsiėmimai, su kuriais mums padeda Lietuvos Raudonasis Kryžius, ir, žinoma, teikiame pagalbą moterims, esančioms sunkioje psichologinėje būsenoje.
Čia yra labai reikalingi ir populiarūs meno terapijos užsiėmimai, dailės, kitų meno rūšių užsiėmimai, susitikimai su gydytojais psichologais, kurie pataria, kaip įveikti stresą, nemigą, nerimą“, – vardijo ukrainiečių centro vadovas.
Pasak jo, pastarieji susitikimai su specialistais būna ypač jautrūs, nes nuo karo pabėgusios ukrainietės atvirai pasakoja savo istorijas ir patirtus išgyvenimus.
„Mes paprašome, kad moterys susėstų ratu ir pasisakytų, iš kur jos atvyko, koks jų likimas. Kai išgirsti, kad moteris atvažiavo iš Mariupolio, vien nuo to miesto pavadinimo jau kyla liūdnos emocijos.
Jų istorijos tragiškos, bet vėliau pamatome, kad tas pokalbis ir ramus psichologo balsas, patarimai joms padeda. Žinoma, mūsų planai ateityje aiškūs – nesustoti ir padėti“, – tvirtino A.Kumža.
Nors rudenį į centre esančias auditorijas grįš VDU Švietimo akademijos studentai, universitetas, pasak centro vadovo, ukrainiečius priima itin draugiškai, tad problemų kilti neturėtų.
„Matau, kad jie mus laiko prioritetu, ir jeigu mums reikia patalpų, multimedijos ar kitų dalykų, mes tiesiog viską čia turime“, – lrytas.lt sakė A.Kumža.
Ukrainiečių centras Lietuvoje buvo įsteigtas pirmųjų Lietuvos ir Ukrainos ponių Dianos Nausėdienės bei Olenos Zelenskos iniciatyva.
Pasak Nepriklausomybės Akto signataro ir buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje, į Lietuvą atvykusių vaikų psichologinė būsena jau gerėja – prie to ypač prisideda kokybiškas jų užimtumas. Tačiau pati pradžia, pasak A.Kumžos, buvo tikrai nelengva.
„Jiems labai reikia tarpusavyje pažaisti, paišdykauti, papiešti, padainuoti, bet labiausiai juos veikia žinios iš kariaujančios Ukrainos, kur liko jų tėvai, broliai. Labai skiriasi tų vaikų psichologinė būsena, kurie atvažiavo čia pirmomis karo dienomis, ir tų, kurie atvažiavo vėliau. Tie, kurie atvyko pirmomis dienomis, matė mažiau baisumų, o tie, kurie atvažiavo vėliau, iš pradžių juos gąsdino viskas – pavyzdžiui, skrendantis gandras.
Jiems atrodo, kad atskrenda dronas arba bombonešis, iš karto puola slėptis. Juo labiau – lėktuvai. Aš tą pamačiau ir pats, nes mes namuose turime ukrainiečių, ir vienu metu buvo dvylikos metų berniukas, kuris nuo kiekvieno lėktuvo garso krūptelėdavo. Vėliau, žinoma, nurimsta, tačiau bet kuriuo atveju ramus balsas, geras, įdomus užsiėmimas jiems yra didžiausia pagalba“, – kalbėjo A.Kumža.
Per savaitę ukrainiečių centrą Vilniuje aplanko ir po kelis šimtus nuo karo pabėgusių žmonių. Nors nevyriausybinės organizacijos jau kurį laiką pastebi, kad lietuvių parama kariaujančiai šaliai po truputį mažėja, A.Kumža teigė, kad bent moralinis lietuvių palaikymas išlieka itin stiprus.
„Savanorių mes turime – žinoma, ta materiali pagalba, be jokios abejonės, negali būti nuolatinė. Visi mes turime savo biudžetus ir turime juos tokius, kokie jie yra. Tos pirmosios paramos buvo turbūt didesnės, dosnesnės, o dabar, galbūt, šiek tiek ir sumažėjo, nes negali parama tekėti kaip upė vienoda srove.
Ne visų mūsų gyvenimas irgi yra optimistiškas, nes turime finansinę krizę, infliaciją – tai paliečia visus ir sukelia nerimą.
Bet jeigu mes kalbėsime apie atjautą, šilumą, požiūrį į ukrainiečius, nematau jokių pokyčių. Mums atrodė, kad apims nuovargis, kas turbūt yra natūralu, bet šiandien aš tokio didelio nuovargio nematau. Man atrodo, kad atjauta tikrai išlikusi“, – teigė ukrainiečių centro direktorius.
Veiks penkios ukrainiečių mokyklos
Ukrainiečių centre ketvirtadienį apsilankęs Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta tvirtino, kad jau nuo karo pradžios buvo aktyviai dirbama dėl to, kad Lietuvoje veiktų ukrainietiškos mokyklos. Pasak ambasadoriaus, nuo šių metų rugsėjo svarstoma apie penkių ukrainietiškų mokyklų Lietuvoje atidarymą.
Trys iš jų turėtų veikti Vilniuje, viena – Klaipėdoje, taip pat planuojama steigti privačią ukrainietišką mokyklą Kaune.
„Kai kurios mokyklos jau veikia – pavyzdžiui, ukrainiečių mokykla Kaune „Heroyam Slava“, kuri savo darbą pradėjo jau nuo kovo mėnesio. Kai jau supratome, kad karas vis dėlto truks ilgiau, pradėjome galvoti apie tai, kad reikia sukurti vaikams erdvę, kur jie galėtų mokytis ukrainietiškai.
Ukrainiečių tarptautinė mokykla, kuri savo veiklą irgi pradėjo balandį, suteikė tokią progą – šeštadieniais vaikai, kurie turi ribotas galimybes, galėjo po užsiėmimų lietuviškose mokyklose ateiti, sudalyvauti ir mokytis pagal ukrainietišką programą ukrainiečių kalba.
O jau nuo rugsėjo 1 dienos jie pradeda pilno formato darbą, jau visapusiškai teiks švietimo paslaugas ir atsidarinės dvi mokyklos – viena Vilniuje, o kita – Klaipėdoje“, – pažymėjo P.Beshta.
Ukrainos ambasadorius priminė, kad Vilniuje nuo pavasario veikia dvi mokyklos, priėmusios ukrainiečių vaikus – „Varnų sala“ ir mokykla „Gravitacija“, persikėlusi iš Charkivo.
„Mes darome viską, kas įmanoma, kad visos tos mokyklos būtų atidarytos, būtų įrengtos ir aprūpintos viskuo, kuo reikia. Mano manymu, tai ir pavyks“, – teigė P.Beshta.
Pasak ambasadoriaus, pedagogų, gebančių dėstyti mažiesiems ukrainiečiams jų gimtąja kalba, nuo rudens užteks, nors pavasarį dėl jų trūkumo buvo kiek nerimaujama.
„Su mokytojais, dėstytojais tikrai problemų nėra. Kaip žinome, vyrai dabar kariauja išlaisvindami Ukrainos žemes, o moterys, tarp kurių yra labai daug mokytojų, yra atvykusios čia. Šiandien mes tokių problemų nebeturime“, – aiškino P.Beshta.
Ambasadorius vylėsi, kad naujų karo pabėgėlių bangų Lietuvoje nebekils, tačiau, jo teigimu, ruošiamasi visiems galimiems scenarijams.
„Mes dabar išlaisviname savo žemes, išlaisvinsime jų ir daugiau. Bet jei taip įvyks, mes tokias rizikas turime omenyje ir privalome jas apskaičiuoti“, – tvirtino P.Beshta.
Ketvirtadienį karo pabėgėlių vaikams buvo perduotos ir Lietuvos verslo dovanotos kuprinės su mokyklinių priemonių rinkiniais.
„Tikimės, kad ši iniciatyva bus išplėtota, kad ją perims ir kiti. Nes tai, kas yra daroma, yra labai svarbu, reikia tinkamai ruoštis mokymosi sezonui“, – teigė prekybos tinklo „Rimi“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 23 tūkstančius nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų.
