Pakviesti ir ukrainiečiai
Antradienį Vyriausybėje pagerbti vadinamieji šimtukininkai – tai abiturientai ir profesinių įstaigų absolventai, aukščiausiais balais išlaikę brandos ir profesinio mokymo kvalifikacijos bei tarptautinio bakalaureato diplomo programos egzaminus.
Po vieną šimto balų įvertinimą šiemet gavo 749 abiturientai, dar 129 abiturientai gavo po du šimto balų įvertinimus. Ceremonijoje dalyvavo 41 po tris šimtukus gavęs abiturientas, 11 abiturientų, gavusių po keturis šimtukus, du abiturientai, gavę po penkis šimtukus ir viena abiturientė, gavusi šešis šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų.
Sveikinimo žodį tarusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog šių metų abiturientams teko mokytis tikrai išskirtinėmis sąlygomis, tačiau su iššūkiais jie susitvarkė puikiai.
„Buvo pakankamai nerimo, anksčiau nematytų išbandymų, bet šiandien galiu drąsiai jus pasveikinti, nes visas kliūtis įveikėte, savo talentus atskleisti sugebėjote, ir jūsų įgytos žinios, be jokios abejonės, bus labai svarbios jūsų tolesnio gyvenimo kelyje.
Pasaulis ypač pastaraisiais metais labai sparčiai keičiasi – deja, ne visada galime pasakyti, kad visi pokyčiai yra į gera. Todėl kaip niekada svarbu kurti naujos kartos Lietuvą ir pasaulį, paremtą bendrystės dvasia, pagarba ir noru padėti vienas kitam“, – abiturientams sakė I.Šimonytė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė, kad tokius gerus rezultatus lėmė ne tik jaunuolių gebėjimai mokytis.
„Gera matyti tiek daug jaunų ir talentingų žmonių. Tam, kad pasiektum tokių rezultatų, tikrai neužtenka vien talento ir darbštumo. Talentą reikia puoselėti, auginti, tobulinti ir labai daug dirbti“, – kalbėjo ministrė.
Į šią šventę pakviesta apie 60 jaunuolių, tarp jų – ir septyni abiturientai iš Ukrainos, brandos egzaminuose pelnę po vieną šimtuką.
Viena iš jų – Marija, kuri į Lietuvą su mama atvyko dar kovą. Pasak jos, mokslo metai Lietuvoje lengvi nebuvo, tačiau bendraklasiai ir mokytojai ją itin stipriai palaikė.
„Mokymosi programa čia sunkesnė nei Ukrainoje, bet savo rezultatais esu patenkinta. Patys mokslai buvo geri, klasės draugai labai draugiški ir padedantys“, – lrytas.lt sakė abiturientė iš Ukrainos.
Lietuvoje Marija teigė besijaučianti saugi, tačiau svajoja grįžti namo ir studijas pradėti jau Ukrainoje.
„Žinoma, norėsiu grįžti“, – sakė mergina.
Matematikos egzaminas – vis dar mįslė
Klaipėdos Licėjų baigusi Ugnė šiemet gali pasigirti šimtukais iš lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei chemijos egzaminų. Paklausta, kaip vertina tai, kad būtent matematikos egzamino tokia didelė dalis abiturientų šiemet neįveikė, mergina teigė, kad tokia situacija labai nustebino ir ją pačią.
„Negaliu suprasti, kodėl tiek daug mokinių neįveikė ir neišlaikė šio egzamino. Man asmeniškai jis nepasirodė sunkus, ir minimalų taškų skaičių tikrai buvo galima surinkti“, – lrytas.lt sakė Ugnė.
Mergina prisipažino, kad gerų rezultatų jai pačiai padėjo pasiekti ir didelis kruopštumas.
„Gal labiausiai čia buvo dvejų paskutinių metų darbas, o sėkmės paslaptis yra nuolat atlikti namų darbus, nes viskas ateina tik per praktiką“, – aiškino klaipėdietė.
Ugnė ketina sparnus kelti į sostinę ir Vilniaus universitete studijuoti mediciną.
„Visada norėjau likti Lietuvoje ir net nesvarsčiau galimybės studijuoti kažkur kitur“, – tvirtino ji.
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientė Eglė taip pat džiaugiasi trimis šimtukais – aukščiausius įvertinimus ji gavo iš lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos bei chemijos egzaminų.
„Stosiu į mediciną Vilniaus universitete“, – taip pat pranešė ji, pabrėžusi, kad jos sėkmės receptas buvo egzaminams ruoštis iš anksto.
„Manau, kad svarbiausia visada sistemingai mokytis ir viską atlikti laiku. Reikia ruoštis iš anksto“, – patarė Eglė.
O štai abiturientas Mantas šimtukus gavo iš informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros bei itin daug diskusijų sukėlusio matematikos egzamino.
„Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug neišlaikiusių matematikos, buvo ta, kad nebuvo nuoseklaus darbo. Neužtenka vienerių metų ir pasiruošimo dvyliktoje klasėje – mokytis reikia ir devintoje, ir dešimtoje, ir vienuoliktoje.
Manau, man tai ir padėjo, kad nuo devintos klasės matematiką visada nuosekliai ir atsakingai mokiausi. Negaliu sakyti, kad prieš egzaminą labai daug valandų sėdėjau prie knygų – taip nutiko, kad tas darbas pasiskirstė“, – aiškino jis.
Pasak Manto, ši taisyklė puikiai tinka ir visoms kitoms disciplinoms.
„Tiesiog taip geriausia pasiruošti ir nereikia paskutinę savaitę sėdėti po visą dieną, visą naktį ir viską „kalti“. Kai žinios kartojasi, išmoksti daug geriau, nei per vieną naktį“, – įsitikinęs abiturientas.
Mantas teigė nuo rudens jau pasirinkęs informacinių technologijų studijas Vilniuje.
Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos abiturientė Rūta džiaugiasi šimtukais iš lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos ir biologijos. Mergina teigė jau tvirtai žinanti, kad stos į gamtos mokslus.
„Tiesiog labai natūraliai, gal jau nuo aštuntos klasės manyje tai buvo, ir tiesiog neįsivaizduoju, ką daugiau veikčiau. Turiu tetą, kuri yra botanikė, galbūt ir ji tą susidomėjimą paskatino – gamtos mokslai visada buvo šalia manęs“, – prisipažino Rūta.
Kaip pati teigė, su mokslais ji niekada „nesipyko“, todėl ruoštis egzaminams jai kančia tikrai nebuvo.
„Turbūt nėra vieno recepto – kiekvienas atranda tai, kas jam tinka. Man tinka atsirinkti dalykus, kurie mane tikrai domina, stengtis nekišti žinių per prievartą ir tuo mėgautis. Aišku, padeda ir mokytojai, kurie gerai žino egzaminų programas. Kai tu žinai, ko reikės, kokios bus užduotys, tada ir lengviau“, – lrytas.lt sakė Rūta.
„Galima sakyti, kad ruošiausi 12 metų, o koncentruotis į egzaminų programas pradėjau dvyliktoje klasėje, ir tiesiog nuo rudens jau po truputį sprendžiau buvusių egzaminų užduotis, palaipsniui ėjau link to“, – pridūrė ji.
Pasak Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos abiturientės, du karantinai ir nuotolinis ugdymas per visą pandemijos laikotarpį jos motyvacijos nepanaikino – netgi priešingai.
„Kad karantinas būtų labai didelis sukrėtimas, man to nebuvo – galbūt tiesiog reikėjo sustoti, pabūti su savo mintimis, tai gal net tai į gera išėjo.
O dėl mokymosi, tai tikrai nebuvo į naudą, bet supratau, ko norėjau, ir labai džiaugiuosi, kad dvyliktoje klasėje nebuvo nuotolinio mokymo, nes manau, kad pernai tai tikrai atsiliepė rezultatams“, – svarstė Rūta.
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), iš viso valstybinius brandos egzaminus šiemet laikyti užsiregistravo 27731 abiturientas.
