VDU Švietimo akademija bei naujienų portalas lrytas.lt pristato naują laidą „Iš mokytojo užrašų“. Net 10 savaičių studentai, mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, edukatoriai bei žinomi žmonės kalbės apie pedagogo profesiją, iššūkius mokyklos kasdienybėje, lyderystę švietime ir ateities mokyklą. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Devintame laidos epizode „Ar įkvepia mokytojai vaikus rinktis profesinį kelią švietime“ VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo studentė Agnė Staupelytė bei doktorantė ir dėstytoja Ingrida Mereckaitė – apie įkvepiančias asmenybes, jų įtaką žmogaus gyvenimui, pedagogų emocinę būklę, nuomonės formuotojus švietime ir kaip daryti pokyčius vaikų ugdymo srityje.
Dar pasigenda įkvepiančių pavyzdžių
A.Staupelytė svarstė, kad šiandien populiarūs visuomenės ir medijų veikėjai stengiasi ugdyti ir transliuoti svarbiausias vertybes, tačiau pradinio ugdymo pedagogiką studijuojanti mergina pasigenda vieno paprasto dalyko – lietuviškumo.
„Aš visai džiaugiuosi dabartinės kartos populiariaisiais žmonėmis, nes net jeigu tos dvasinės vertybės yra mada, vis tiek tai yra naudinga mada. Kai seniau būdavo tam tikras kūno kultas, tai dabar visi kaip tik gręžiasi į vidinį pasaulį. Ką aš pastebiu mūsų populiariuosiuose laukuose - visi nori būti tokie tarptautiniai, kad nė minties apie mūsų šaknis nebėra.
Aš daug rašau angliškai, ir paskui man pačiai kyla toks jausmas, kad aš pati išdavinėju šaknis, nes noriu pritapti, noriu būti globalia piliete, bet galvoju – kurių velnių aš noriu būti ta globalia piliete, jeigu pirmiausia turiu būti piliete ten, kur gimiau? Todėl man labai įdomu grįžti prie asmenybių, kurios skatino lietuviškumą, nes aš jaučiu, kad, jeigu to pas mane nėra, nesu pilna savimi.
To nėra tose populiariose asmenybėse, jie to netransliuoja – kad būkime savo šaknyse, gerbkime lietuvių kalbą, turtinkime ją, neįterpinėkime tų angliškų slengų kiekviename sakinyje, nes jie darko kalbą“, – aiškino A.Staupelytė.
Pedagogiką studijuojanti mergina pripažino, kad šiame švietimo laikmetyje tikrai trūksta įkvepiančių asmenybių, kurios galėtų motyvuoti jaunus mokytojus, arba tuos, kurie dar tik galvoja apie tokį profesinį kelią.
„Dabar yra labai gajus tas noras dirbti iš kur noriu, o būti mokytoju visiškai tam prieštarauja – tu turi eiti į klasę kasdien, o ne iš bet kurio pasaulio krašto dėstyti, nors vieną dieną galbūt ir tai bus įmanoma.
Dabar visi nori turėti ir savo verslą, ir savo kūrybą, ir manau, kad tai tikrai nepopuliarina mokytojo darbo. Gal tada mums reikėtų tokių mokytojų, kurie parodytų, kad taip, aš esu mokytojas, bet vis tiek gyvenu kūrybiškai, klestinčiai, esu laimingas ir švytintis“, – svarstė VDU Švietimo akademijos studentė.
Ji pastebėjo, kad mokytojo darbo prasmę bando gesinti ir neretai per maža pedagogų savivertė.
„Kai mokiausi Suomijoje, suomės sakė, kad, jeigu vaikas gerai mokosi, jis stoja arba į gydytojo, arba į mokytojo specialybę. Pas mus yra visai kitaip – jei tu prasčiau mokaisi, tada eini į mokytojus. Tikrai mokytojo autoritetas nėra tokio lygio, kad jis prilygtų daktarui, o Suomijoje taip yra. Ten, kad taptum mokytoju, reikia ir motyvacinius pokalbius praeiti, ir tikrai ne kiekvienas patenka, o pas mus tik „ateikit ateikit, vos ne bet kas“.
Tada ir yra skylės savivertėje tame darbe, nes kažką ištransliuojame ne taip. Suomijoje yra prestižas ir žinojimas, kad esi mokytojas, ir žinai, kas esi. O čia, jeigu esu mokytojas, tai toks kaip ir be vietos – ar gera ta profesija, ar nupiginta“, – svarstė A.Staupelytė.
Tam pritarė ir VDU Švietimo akademijos doktorantė ir dėstytoja Ingrida Mereckaitė.
„Mes visi turime tikėti ir pasitikėti mokykla. Tai nėra toks paviršinis jausmas – tai turi būti nacionalinis susitarimas, kad mokykla ir mokytojas yra mūsų lyderiai, nes švietimas visais laikais buvo lyderis visoje šalies, valstybės raidoje. Manau, kad mes šį momentą praleidžiame, ir reikėtų stiprinti vidinį nacionalinį susitarimą, stiprinti mokytojų lyderystę“, – teigė ji.
Pati būsimoji mokytoja A.Staupelytė mokyklą baigė aukščiausiais balais. Paklausta, ar teko patirti aplinkinių spaudimą, kai rinkosi būtent mokytojos profesiją, studentė tikino, kad sulaukė ir nuostabos, ir net savotiškų patyčių.
„Labai daug pajuokų. Iš esmės, gal tik vienas palaikymo žodis, o visa kita, kad nekoks pasirinkimas, nes iš esmės aš pagal balą galėjau stoti visur. Ir atsidūriau pradiniame ugdyme, kuriame yra paliečiama tiek daug disciplinų, kad aš jaučiuosi labai daug ką studijuojanti. Jaučiuosi, kad įstojau ir į menus, ir į humanitarinius, ir į socialinius mokslus“, – juokėsi mergina.
Švietimo sistemą kuria ne politikai
Savo ruožtu I.Mereckaitė pabrėžė, kad viskas, ko reikia tam, kad mokytojo profesijos prestižas grįžtų, yra būtent visuomenės palaikymas.
„Labai svarbi ir šeimos politika, tam tikros šeimos atsakomybės ir požiūris į mokyklą. Kartais mes turime tam tikrų nemalonių situacijų, kurias turime išmokti pozicionuoti, ir galvoju, kad mums tikrai trūksta susitarimų, už ką atsakinga yra mokykla, mokytojai, o kokios yra šeimos atsakomybės.
Ateidami į mokyklą vaikai tampa bendruomenės dalimi, mokytojai duoda impulsą bendruomenei ugdyti, bet mokykla viena visko negali padaryti. Galvoju, kad situacija jau pradeda keistis, ypatingai galbūt paskutiniuosius metus, kai tiek daug entuziastingų žmonių įgyvendina savo svajones tapti mokytojais, kai mūsų klases, mokyklas papildo tiek daug entuziastingų žmonių iš įvairiausių sričių.
Kuo daugiau mes visi palaikysime tuos atvejus, tuo sėkmingesnę švietimo sistemą ir turėsime“, – aiškino VDU Švietimo akademijos dėstytoja.
Ji pridūrė, kad švietimo sistemą kuria tikrai ne politikai, ne programos ir vadovėliai, o mokytojai ir mokiniai, įkvepiančios asmenybės.
„Mano gili svajonė, kad turėtume daugiau mokytojų, kurie būtų tie influenceriai, dalyvautų medijose ir dalintųsi tomis akimirkomis iš klasių – manau, kad dabar tai yra mūsų visuomenės dalis“, – svarstė I.Mereckaitė.
A.Staupelytė pritarė, kad mokytojai turėtų nebijoti ir patys į savo darbą žiūrėti originaliau.
„Mes galvojame, kad yra sistema, ir mes turime būti jos varžteliais. Bet mes neturime – galime atsukinėti juos ir patys kažką ten įdėti“, – teigė būsima mokytoja.
