Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Esminių pokyčių nebus
Opozicijoje esantys Švietimo ir mokslo komiteto nariai siūlo nuo naujų mokslo metų didinti matematikos dalyko pamokų skaičių, leisti į valstybės finansuojamas vietas pretenduoti ir neišlaikiusiems, kad ir antrojo priėmimo etapo metu. Taip pat turima kitų pasiūlymų – pavyzdžiui, didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetuose.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras G.Jakštas, paklaustas, ar neketinama suteikti galimybės matematikos egzamino neišlaikiusiems abiturientams į valstybės finansuojamas studijų vietas pretenduoti antrajame stojimų etape, teigė, kad tokius siūlymus reikėtų vertinti dviem aspektais.
„Pirmiausia, ar juos įmanoma teisiškai įgyvendinti, ir ar reikėtų tai įgyvendinti. Tai šio siūlymo teisiškai įgyvendinti nėra įmanoma, nes reikalavimai yra nustatomi prieš dvejus metus. Jų keisti negalima, nes būtų pažeidžiami stojančiųjų lūkesčiai.
Jau yra buvę istorijoje bandymų pakeisti tam tikrus sprendimus per vėlai, ir tokie sprendimai atsidurdavo Konstituciniame Teisme, vėliau po daug bylinėjimosi ir valstybės resursų švaistymo jie būdavo pakeičiami – to mes daryti negalime“, – aiškino G.Jakštas.
Pasak viceministro, taip pat negali skirtis ir reikalavimai tarp turų, o patys reikalavimai stojantiesiems nėra tam, kad kažkokia dalis neįstotų – jie yra tam, kad įstotų tik studijoms pasirengę jaunuoliai.
„Ką matome, kai įstoja nepasirengę – didžioji dalis studijų nebaigia, o tie, kurie baigia, įgyja diplomus, bet nebūtinai kompetencijas, kas vėliau matoma darbo rinkoje.
Didžioji dalis jų nedirba darbo, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, tūkstančiai po aukštojo stoja į profesinį, tai tokiu būdu mes ne tik suklaidiname save, siekdami geresnių skaičių, bet suklaidiname stojančiuosius, pažeidžiame jų teisėtus lūkesčius. Jie tikisi, kad, kadangi buvo priimti į aukštąją mokyklą, galės įgyti ir aukštąjį išsilavinimą, tačiau neturėdami bazinių žinių to nepadaro. Iššvaisto lėšas, savo laiką ir iš to neturime nieko gero.
Sakyčiau, kad tokiam siūlymui ne tik negalime pritarti, bet net jei ir galėtumėm – nereikėtų“, – svarstė ŠMSM atstovas.
Jis priminė, kad su stojimu į aukštąsias mokyklas susiję pokyčiai dabar galėtų būti priimami tik nuo 2024-ųjų.
„Dabar jau yra nustatyti reikalavimai ir stojantiems 2024 metais“, – teigė G.Jakštas.
Paklaustas, ar neketinama didinti matematikos pamokų skaičiaus mokyklose, viceministras atkreipė dėmesį, jog pernai dešimtų klasių moksleiviams buvo pridėta viena papildoma matematikos pamoka, tačiau ar to tikrai reikia visų klasių moksleiviams, kol kas abejojama.
„Turime suprasti, kad, jei kažkokią pamoką pridedame, kažkokią turime ir atimti. Tai kainuotų daug lėšų, ir neaišku, ar to reikia. Tokie sprendimai nepriimami skubotai, pamačius, kad yra kažkokia problema, bet reikia atrasti priežastinius ryšius, kodėl tokia problema yra, ir tada spręsti. O čia yra tik viena iš hipotezių, kuri nėra patvirtinta“, – dėstė G.Jakštas.
Jis priminė, kad ir pačios mokyklos gali savarankiškai koreguoti pamokų skaičių, organizuoti konsultacijas.
Siūlo metus pailsėti
Viceministras taip pat skeptiškai vertina siūlymą didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetuose.
„Ne iki galo aišku, kokią problemą spręstume, padidinę valstybės finansuojamų vietų skaičių. 2020 metais labai panaši dalis išlaikė matematikos egzaminą, tai galėtume galvoti, kad 2021 metais reikėjo didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, bet jis nebuvo didinamas, jis buvo mažinimas.
Norinčius studijuoti inžineriją, informatiką, matematiką, žemės ūkio mokslus, slaugą, gyvybės mokslus, pedagogiką – į visas prioritetines sritis, kur trūksta specialistų, buvo galima priimti visus norinčiuosius ir skirti finansavimą visiems, kurie tenkino reikalavimus. Tai nematau prielaidų, kodėl kitais metais turėtų trūkti valstybės finansuojamų vietų, kai šiemet išlaikiusiųjų egzaminą yra panaši dalis“, – vertino G.Jakštas.
Pasak ŠMSM viceministro, matematikos egzamino neišlaikymas dar nereiškia pasaulio pabaigos – jo manymu, moksleivis tokiu atveju galėtų pasiimti vienerių metų pertrauką.
„Ir metų pertrauką rekomenduočiau daryti. Iš tyrimų matome, kad stojantieji yra susikoncentravę į egzaminus, ir negalvoja, kur norės stoti – po egzaminų per kelias dienas apsisprendžia, kur stos. Ir apklausiame jau vyresnius, studijuojančius vėlesniuose kursuose, tai daugelis jų sako, kad, jei galėtų rinktis iš naujo, nesirinktų tos pačios programos.
Tai reiškia, kad pasirinkimai yra padaromi skubotai, tai rekomenduočiau padaryti metų pertrauką, per tuos metus galima dėti pastangas ir pasimokyti matematikos, kad po metų ją pavyktų išlaikyti geriau, skirti laiko paieškoms, kuo norėtumėte būti, pabandyti įvairius sektorius“, – patarė G.Jakštas.
Primename, kad valstybinio matematikos egzamino šiemet neišlaikė apie 35 procentus jį pasirinkusių abiturientų. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino, kad matematika yra „krizinėje situacijoje“.
