Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Paprašytas pasvarstyti, kas už tokią šių metų matematikos egzamino situaciją yra atsakingas labiausiai, prezidento atstovas išskyrė ilgus metus neskirtą dėmesį matematikos mokymui.
„Rezultatai nenutinka per vieną dieną – nėra taip, kad vaikas, atėjęs laikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, žinojo, ir staiga dėl vienokių ar kitokių užduočių nebežinojo. 35 procentai rodo, kad pas mus su procesu yra bėdų.
Dar labiau nuvilianti ir liūdna mintis aplanko ir tada, kai pažiūrime atgal – tendencija yra blogėjanti, o ne gerėjanti. Turime ilgą viso mokymo laikotarpio problematiką, kurios rezultatus mes pamatome, kai vaikai ateina laikyti valstybinio brandos egzamino“, – kalbėjo P.Baltokas.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad vaikai mokykloje mokosi 12 metų, per kuriuos keičiasi ne tik mokytojai, bet ir tie patys ministrai ir agentūrų vadovai, tad svarbu kalbėti apie patį mokymo procesą.
„Kokį turime procesą, tokį turime ir rezultatą. Rezultatas mūsų visų netenkina – tiek ministrės, tiek prezidento, netenkina mokytojų ir mokinių. Turime imtis tam tikrų veiksmų – ilgai kalbame apie sisteminius veiksmus, aš noriu tikėti, kad jie duos rezultatų, bet nuolatinė problema su sisteminiais veiksmais švietime yra tokia, jog tas procesas yra ilgas.
Yra vaikų, kurie šiandien yra dešimtokai, vienuoliktokai, po metų eis laikyti to paties matematikos egzamino – jiems lygiai taip pat turime pagelbėti duodami įrankius ir galimybes pasitempti su mokymosi rezultatais“, – pažymėjo P.Baltokas.
Nors pasigirsta kalbų, kad tokie matematikos rezultatai turėtų pareikalauti švietimo, mokslo ir sporto ministrės galvos, visgi, pasak jo, ministrė Jurgita Šiugždinienė atsistatydinti tikrai neturėtų.
„Šiuo metu egzaminą laiko tie, kurie 12 metų jau buvo mokykloje. Ministrė Šiugždinienė tikrai nebuvo ministrė visus 12 metų“, – tvirtino prezidentūros atstovas.
P.Baltoko manymu, tam tikrų atsakingų asmenų pasitraukimas situacijos neišgelbėtų, tačiau reikia kalbėti apie papildomas matematikos pamokas, konsultacijų stiprinimą.
„Nuo 2024 metų, kaip žinia, matematika taps privalomu egzaminu, tęsiant savo akademinę karjerą, stojant į aukštąjį mokslą. <...> Valstybė turėtų turėti labai aiškų tikslą, kiek asmenų, kiek žmonių ji norėtų matyti tęsiančių ir gebančių tęsti savo karjerą. Norėtųsi, kad tas skaičius būtų ne mažesnis nei 12–13 tūkstančių“, – svarstė G.Nausėdos patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai.
Paklaustas, ar valstybė turėtų padėti abiturientams, kurie šiemet nukentėjo dėl matematikos egzamino rezultatų ir negali įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, P.Baltokas pažymėjo, kad valstybė tokiems jaunuoliams jau padeda.
„Iš tiesų valstybė jau padeda, čia ir prezidento teiktas aukštojo mokslo prieinamumo paketas turėtų suveikti, kuomet yra galima stoti į trumpąsias studijas, jose ruoštis bakalauro lygmens studijoms, galvoti apie egzaminų persilaikymą, papildomų žinių įgijimą, tos minimalios reikiamos kartelės surinkimą galimam kokybiškam aukštajam mokslui per ilgesnį laiką.
Stebuklų čia nenutiks – mes turime arba nuleidinėti kartelę, arba suteikti daugiau laiko asmenims tą kartelę pasiekti. Šiandien Lietuva yra pasirinkusi daugiau laiko, tai tikrai kviečiame jį ir išnaudoti“, – teigė P.Baltokas.
Nuleisti kartelę, pasak jo, visgi nebūtų teisingas sprendimas.
„Man atrodo, kad ilgalaikė praktika su kartelės nuleidinėjimu tame pačiame matematikos egzamine parodo, prie ko mes prieiname, kada nebegalime pripažinti realios situacijos, ir galvojame, kad kažkas čia buvo per sunku arba per lengva“, – svarstė jis.
Prezidento atstovas priminė, kad moderniame gyvenime matematika yra ypač reikalinga, nes tai jau seniai nėra tik formulių mokslas.
„Matematika nėra techninio „du plius du“ veiksmo atlikimas. Matematika yra mąstymo būdas, kuris lavina mąstymą atskirti teisingus teiginius nuo neteisingų, ir taip toliau. Išsigūglinus formulę reikia sugebėti ją taikyti, suprasti, kodėl ji yra tokia, ir gebėti ją taikyti įvairiais kampais.
Čia yra matematikos esmė, o ne formulę rasti ir ją įrašyti“, – aiškino P.Baltokas.
Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, antradienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – per spaudos konferenciją antradienį paskelbė J.Šiugždinienė.
Matematikos brandos egzamino rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, šiemet abiturientams egzaminą išlaikius prastai.
Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad matematikos egzamino rezultatai blogesni nei pernai, ministrė paprašė atlikti brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti tik atlikus analizę.
Prastų šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų priežasčiai išsiaiškinti Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) sudarė specialią darbo grupę.
NŠA duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet ketino laikyti 15 tūkst. 834 jaunuoliai.
