Švietimo bendruomenė su nerimu laukė valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, bet vietoj jų ketvirtadienį sulaukė sutrikusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės paaiškinimo, kad rezultatai prastesni nei pernai, todėl jie bus paskelbti tik po specialios darbo grupės įvertinimo.
Užkulisiuose jau kurį laiką buvo kalbama, kad valstybinio matematikos egzamino neišlaikė maždaug 35 procentai jį pasirinkusių abiturientų.
Apie tai ne kartą paklausta ministrė tiesaus atsakymo vengė, bet nurodė, kad šie skaičiai – gana tikslūs, tačiau jie bus paskelbti atlikus papildomą analizę. Iš viso egzaminą ketino laikyti 15 293 moksleiviai.
Realybė kelia nerimą
„Atsakingų už tokius pasibaisėtinus rezultatus ir toliau nėra. Brokas ir abejingumas – nuolatiniai mūsų švietimo palydovai. Dėl šių metų rezultatų Lietuvos mokyklų bendruomenės lengvai paklaikusios.
Bet mūsų valstybėje jau tapo įprasta, kad net informacija apie orų permainas skelbiama su didesniu jauduliu nei neregėtai prasti mokinių pasiekimų rezultatai. Ypač matematikos“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Niekas neužsitęs. Mokiniams niekas nesikeičia, niekas niekur nevėluoja“, – ramino J.Šiugždinienė, pažadėjusi paskelbti rezultatus iki liepos 12-osios.
Tuo metu Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigė, kad skelbti rezultatų neskubama, nes labai sunku pažvelgti realybei į akis: „Ateina laikas nuimti derlių ir sunku pripažinti, kad jo nėra. Tarsi buvo dirbama – mokytojai gavo atlyginimą, vaikai vaikščiojo į mokyklą.“
Kas veikiama mokykloje?
– Vėl brandos egzaminas ir vėl skandalas, tik šį kartą viskas atrodo rimčiau – skelbti rezultatus vengia net ministerija.
Kodėl, jūsų nuomone, susidarė tokia situacija? – „Lietuvos rytas“ paklausė S.Jurkevičiaus.
– Čia turbūt nėra vienos problemos ir vienos priežasties. Manau, tokia situacija susidarė dėl viso komplekso priežasčių.
Matematikos egzaminas – ne lietuvių kalbos, jo neprivalo laikyti visi mokiniai. Jei privalėtų, matyt, ir kitų dalykų egzaminuose išryškėtų panašios problemos.
Kalbame apie du dalykus – egzamino išlaikymą, tai yra slenksčio peržengimą, ir kokybinius rezultatus – kokiam pažymiui jis išlaikytas. Paprastai tų gerų įvertinimų Lietuvoje nėra daug, išskyrus anglų kalbos egzamino, kuris yra šiek tiek paprastesnis.
Aukščiausiais balais egzaminus išlaiko iki 10 procentų mokinių, tai tikrai nedaug. Geografijos ar istorijos egzaminus šimtukui išlaiko tik vienetai, bet dabar kalbame apie egzamino išlaikymą apskritai.
Jei mokinys neišlaiko egzamino, vadinasi, jis kažko apskritai nežino. Jei jis dvylika metų buvo mokykloje ir neišlaiko egzamino, kyla tikrai rimtų klausimų.
O jei tokių – tūkstančiai, situacija iš tiesų labai grėsminga. Jei po dvylikos mokymosi metų ir vidutiniškai penkių matematikos pamokų per savaitę moksleiviai nepadaro net minimumo, tikrai kažkas yra ne taip.
Neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino šiemet taip pat nemažas skaičius.
Sudėjus visus mokinius, kurie neišlaikė vieno ar kito egzamino, susidaro tūkstančiai.
Tai daugiau nei daug, todėl matydami tokius skaičius negalime teigti, kad mokiniai negali to padaryti, dauguma jų tai gali.
Tai jau nėra tiktai jų problema, kažkas slypi kitur.
– Švietimo sistemos strategai ne kartą minėjo, kad tai gali būti beveik metus trukusio karantino ir nuotolinio mokymosi pasekmė.
– Tai tik bandymas akcentuoti netikrąsias priežastis arba jų neįvardyti. Aš manau, kad yra išorinės ir giluminės priežastys.
Viešumoje akcentuojamos tos išorinės trumpalaikės priežastys, kurios nedaro labai didelės įtakos.
– Kokios, jūsų nuomone, yra ilgalaikės priežastys?
– Pirmiausia klausimų kyla dėl pačios mokymo programos ir egzamino užduočių sudėliojimo. Įtakos turi ir matematikos mokymas, ir mokymasis.
Reikėtų paminėti ir pačią švietimo politiką, kuri yra orientuota į asmenybės ugdymą, bet ne į mokymą. Mes tarsi pamiršome Konstitucijoje įrašytas sąvokas, kad mokykla yra mokymo ir auklėjimo įstaiga.
Žodžio „auklėjimas“ mes bijome kaip ugnies. Šios Konstitucijoje įtvirtintos sąvokos nėra net Švietimo įstatyme, o mokymas tarsi pasislepia tarp kitų mokyklos funkcijų.
Jau nebėra akcentuojama, kad žinios, atkaklus darbas ir pastangos yra pagrindinės vertybės. Kitas dalykas – mes stokojame kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų nubrėžti esminę mokomųjų programų liniją.
Pavyzdžiui, lietuvių kalbos programa labai kontroversiška ir kelianti abejonių. Dėl to, ko mokome matematikos pamokose, taip pat kyla nemažai klausimų.
Žiūrint į kiekvieną discipliną yra daug probleminių taškų, tačiau nebeliko institucijų, kurios galėtų kompetentingai kalbėti apie programas ir užduotis.
– Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė sakė, kad visoje Europoje yra susilpnėję mokinių gebėjimai ir pasiekimai tiek gamtos mokslų, tiek tiksliųjų mokslų srityje. Ar tai pastebėjote?
– Ką belieka sakyti – Europoje silpnėja, o Azijoje stiprėja? Azijoje vaikai mokosi, o mes pasirinkome kažką kitą. Mes mokyklą esame idėjiškai nukreipę netinkama linkme ir vis dar neapsisprendžiame, kokia yra pagrindinė jos funkcija.
Tai yra akivaizdu ir mes matome to rezultatą. Valstybė nėra nustačiusi bendro tikslo, kaip turi būti baigiama mokykla, todėl brandos atestatas įteikiamas išlaikius du egzaminus.
Tai net truputį juokinga. O kaip būtų, jei privalomai reikėtų laikyti penkis? Turbūt matytume dar blogesnę situaciją.
Dabar slepiamasi po pasirenkamaisiais egzaminais. Kažkas kažką laiko, gal neišlaiko, ir išeina bendra maišalynė.
Liūdna, bet bendra švietimo situacija neturi jokių prielaidų gerėti, ji gali tik blogėti.
Padėtis blogės dėl mokytojų trūkumo, dėl pačios idėjinės linijos ir dėl stokos specialistų, kurie šiame kontekste galėtų ką nors padaryti.
– Ką reikėtų daryti?
– Nieko ypatingo nereikia. Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, ką mes darome mokykloje.
Kai suaugęs žmogus ateina į darbą, norime, kad jis dirbtų arba pasirinktų kitą veiklos formą. Atėjus į mokyklą taip pat reikėtų aiškiai atsakyti, ko atėjome. O atėjome juk mokytis, atitinkamai elgtis ir neginčyti kai kurių dalykų.
Žinoma, dabartinės programos nėra įtraukiančios – juntamas kažkoks atitrūkimas tarp realybės ir kuriamo pasaulio. Mokydami matematikos ar lietuvių kalbos susikūrėme kažkokius labai nepatrauklius pasaulius, į kuriuos norime įtraukti ir vaikus.
Kai kurie įveikia tuos nepatrauklius dalykus, nes nori mokytis ir kažko pasiekti, tačiau mokiniui, kuriam trūksta motyvacijos, tai darosi sudėtinga.
Mokyklose susikaupė didžiulės problemos ir nematyti jų galo. Mokykla tikrai yra atsidūrusi labai problemiškoje situacijoje – rezultatai prasti, trūksta mokytojų.
Bet Lietuvoje kalbama ne apie tai, ką reikia padaryti, kad situacija nebūtų tokia apgailėtina, o apie kažkokį įsivaizduojamą pasaulį – Tūkstantmečio mokyklą, mokytojo profesijos prestižą.
Ne mokys, o ugdys
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė toliau kalba apie tai, kad mokyklose svarbiausia – ugdymas.
Politikės teigimu, kitais metais pradėsianti veikti nauja bendrojo ugdymo programa bus „labiau orientuota į kompetencijas, į mąstymo gebėjimų ugdymą, problemų sprendimą“.
Pasak ministrės, 11–12 klasėse bus daromi tarpiniai vertinimai, numatytas privalomas pagrindinio ugdymo rezultatų patikrinimas 10 klasėje, jo neįveikus nebus leidžiama siekti vidurinio išsilavinimo.
Dairosi į kaimynus
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas priminė, kad matematikos egzamino nelaikę ar jo neišlaikę abiturientai negali pretenduoti į nemokamas studijas, tad taip esą yra griaunama jų ateitis.
Jo nuomone, už tai atsakinga būtent Nacionalinė švietimo agentūra.
„Iš tiesų man jau tikrai labai skauda dėl mūsų švietimo nuosmukio, dėl atsakingų mūsų švietimo strategų neatsakomybės ir kaip virusas plintančio abejingumo.
Iš tikro mūsų švietimo sistema vis mažiau beturi sąsajų su žodžiu „šviesa“, bet vis daugiau su žodžiu „liūnas“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Nacionalinio švietimo agentūros direktorė R.Krasauskienė gynėsi, kad kuriant ir tobulinant švietimo sistemą dairomasi ir į užsienio valstybes.
Jos teigimu, Lietuva daug metų orientavosi į Suomiją, bet suomiai taip pat pripažino, kad ne viskas veikia taip, kaip reikėtų.
Tuomet buvo atsigręžta į Estiją, o galiausiai – į Latviją, kur švietimo sistema geriau finansuojama.
Bet, anot R.Krasauskienės, daug kas priklauso nuo pačių mokinių: „Gerų rezultatų pasiekia tie, kurie nuolat mokosi, ir visuomenė turėtų suprasti, kad mokykla – tai pirmiausia darbas.“
Ministerija rado ir kuo pasidžiaugti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė ir ją džiuginančių rezultatų.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientai išlaikė geriausiai per pastaruosius aštuonerius metus: mažiausiai neišlaikiusiųjų ir didžiausia dalis pasiekusiųjų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį.
Geografijos egzaminą abiturientai išlaikė geriausiai, palyginti su pastarųjų devynerių metų rezultatais.
Vokiečių kalbos brandos egzaminą išlaikė visi laikiusieji, šimtukų gauta daugiau nei pernai. Prancūzų kalbos egzaminą išlaikė visi abiturientai, bet šimtukų nėra.
Tačiau biologijos egzamino rezultatai šiek tiek prastesni nei įprastai, mažiau abiturientų surinko 100 balų.
