Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šį egzaminą pasirinko 7568 kandidatai, egzaminas vyko 105 centruose.
Istorijos egzamino užduotį rasite ČIA.
Tikėjosi, kad bus sunkiau
Egzamino metu abiturientai turėjo ne tik atsakyti į testo klausimus, tačiau ir nagrinėti šaltinius, karikatūras. Štai Vilniaus Antakalnio gimnazijos abiturientę Emiliją istorijos egzaminas maloniai nustebino.
„Sekėsi labai gerai. Iš visų egzaminų, kiek laikiau, šis buvo pats lengviausias, nes šiais metais parinktos tikrai aktualios temos“, – portalui lrytas.lt sakė Emilija.
Egzamine, pasak jos, buvo klausimų ir apie partizaninį judėjimą bei kovas, apie Šaltąjį karą, taip pat apie Antrąjį pasaulinį karą ir lietuvių migraciją.
„Ruošiausi maždaug savaitę. Buvau nusipirkusi abiturientui skirtą knygą, tai ten temos labai sukonkretintos, parodyta, kaip nagrinėti karikatūras ir šaltinius.
Paskutinius du mėnesius skyrėme labai daug laiko partizaninėms kovoms, Šaltajam karui, nes mokytojas kažkaip nuspėjo, kad egzaminas bus susijęs ir su šių dienų istorija“, – pasakojo abiturientė.
Visgi pati ji tikino su istorija savo studijų planų nesiesianti.
VGTU Inžinerijos licėjuje egzaminą laikiusiam Dovydui žinių patikrinimas taip pat nebuvo itin sunkus, tačiau, pasak jo, visgi buvo kur pasukti galvą.
„Sekėsi kaip ir gerai, pasiruošiau. Gal tik sunkesni šaltiniai – apie feodalizmą truputėlį sunkesnis buvo, o antras buvo apie partizaninį judėjimą. Viena karikatūra buvo su Sovietų Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis“, – įspūdžiais dalijosi abiturientas.
Egzaminui vaikinas sakė pradėjęs ruoštis nuo birželio pradžios, tačiau jį laikė tik dėl savęs.
„Taip intensyviai ruošiausi gal savaitę. Laikiau šiaip sau, nes patiko istorija. Dar laikiau lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų, ir dar bus muzikologija“, – vardijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje arba Kauno technologijos universitete su garso režisūra susijusias studijas ketinantis rinktis Dovydas.
Įžvelgė ir šiandien aktualių temų
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientas Liucijus svarstė, kad istorijos egzaminas šiemet tikrai atneš gerų balų.
„Šiais metais egzaminas buvo gana paprastas – panašu, kad ir B lygiu besimokydami vaikai tikrai galėjo išlaikyti, ir netgi visai neblogai išlaikyti. Nebuvo sudėtingų klausimų, apie Lietuvos, viduramžių istoriją buvo gal tik koks vienas klausimas“, – dėstė vaikinas.
Jis taip pat pastebėjo, kad egzaminą bandyta pritaikyti ir šių dienų kontekstui.
„Partizaniniam judėjimui buvo skirtas visas puslapis, tai manau, kad šių dienų kontekste tikrai bandė susieti“, – komentavo Liucijus.
Pats egzaminui jis teigė per daug nesiruošęs – mat ketina studijuoti informacines technologijas.
„Pasigirsiu, kad mano istorijos vidurkis buvo 10, tai tikiuosi gauti tarp 80–90 balų. Jei gausiu mažiau, būsiu nusivylęs“, – svarstė abiturientas.
Likus maždaug pusvalandžiui iki oficialios egzamino pabaigos iš jo išėjusios Martyna ir Elzė džiaugėsi, kad šis patikrinimas taip pat buvo gerokai lengvesnis, nei jos tikėjosi.
„Lengviausias iš visų. Kažkaip šiais metais visi egzaminai atrodė sunkoki, tai tikėjomės, kad ir šitas toks bus. Bet buvo tikrai paprasta. Gal tik pirma dalis kiek sunkesnė – ten reikia labai plačių žinių, nes tokių klausimų „neiškalsi“. Turi tiesiog labai gerai žinoti visą istoriją“, – įspūdžiais dalijosi merginos.
Daug papildomo darbo jos teigė neįdėjusios – pakako mokykloje vykdomų konsultacijų.
„Mūsų mokytojas buvo labai stiprus, tai jaučiamės, kad buvom gerai pasiruošusios“, – aiškino Martyna ir Elzė.
Elzė prisipažino, kad istorijos egzamino rezultatas jai svarbus – mergina ketina stoti į politologiją.
„Gal šimto balų nebus, bet norėčiau kokių 80. Būtų neblogai“, – juokėsi ji.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.
Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.
Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
