VDU Švietimo akademija bei naujienų portalas lrytas.lt pristato naują laidą „Iš mokytojo užrašų“. Net 10 savaičių studentai, mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, edukatoriai bei žinomi žmonės kalbės apie pedagogo profesiją, iššūkius mokyklos kasdienybėje, lyderystę švietime ir ateities mokyklą. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv.
Trečiajame epizode „Kaip tapti lyderiu švietime?“ apie tai, koks turėtų būti šiuolaikinės ugdymo įstaigos vadovas diskutavo Demokratinės mokyklos įkūrėjas ir vadovas Nerijus Buivydas bei VDU Švietimo akademijos dėstytojas, Vilniaus lopšelio darželio „Jurginėlis“ direktorius, docentas Sergėjus Neifachas.
Kartais svarbiausia – tiesiog išdrįsti
Paprašytas pasvarstyti, kas yra geras švietimo įstaigos vadovas, S.Neifachas teigė, kad į sąvoką „vadovavimas ir lyderystė“ telpa labai daug.
„Geras vadovas, ko gero, yra tas žmogus, kuris visiškai atsiduoda savo sričiai, yra atviras idėjoms, savo žmonėms, bendruomenei, ir žmogus, kuris savo mintyse turi bendrą viziją ir suvokimą, kaip pasaulis turėtų judėti“, – kalbėjo jis.
Pasak N.Buivydo, švietime dirbančiam lyderiui labai svarbi ir drąsa, nes kartais tereikia tiesiog pabandyti imtis pokyčių.
„Reikia nebijoti pokyčių – mes, mokytojai, gal dažniausiai bijome tų pokyčių arba esame įpratę saugotis nuo mokinių išpuolių, ribų bandymo, užsidedame pokyčiams baimę ir šarvus. Kai kažkas siūlo naujų idėjų, mes vengiame ir kartais net nenorime jų išbandyti. Jeigu švietime tiek vadovai, tiek mokytojai būtų drąsesni ir nebijotų bent jau pabandyti naują idėją, naują projektą, partnerystę su kolega, būtų geriau. <...>
Gal žodis „pabandyti“ yra kertinis – negalvoti, kad kiekvieną naują idėją reikia daryti, perkratyti ugdymo įstaigą ir visiems pasikeisti. Galime pradėti nuo savo grupės, savo klasės, pradėti nuo mėnesio ir pažiūrėti – jeigu nepavyks, grįžti į prieš tai buvusią situaciją. Man atrodo, kad mes pamirštame, kad imdamiesi pokyčio mes bet kada galime grįžti į status quo, kuris buvo prieš tai“, – pabrėžė Demokratinės mokyklos vadovas.
S.Neifachas pridūrė, jog šiandien ugdymo įstaigoje dirbančiam lyderiui svarbu įnešti pasitikėjimo galią, kuri apimtų visos bendruomenės mąstymą.
„Jeigu mes tikime tuo pokyčiu, mes atrandame jį ir nustatome jį savitą, išskirtinį, kuris būtų mums aktualus. <...> Atradimas tos savasties, kažkokios krypties, kuri būtų aktuali mūsų bendruomenei, kuri būtų auginama ir struktūruojama“, – svarstė darželio „Jurginėlis“ direktorius.
Paklaustas, kodėl tuomet į ugdymo įstaigas ateina tiek mažai vadovų, S.Neifachas spėjo, kad tam tikrą įtampą specialistams gali kelti ir biurokratija.
„Ko gero, sukaustymas ir autonomijos varžymas sprendimų priėmime sustato tam tikrus, iš vienos pusės, vadybinius-biurokratinius saugiklius, kurie atitinkamame ruože gali apsaugoti nuo netinkamų vadybinių sprendimų, ir tai žmones labai įtempia. Tą ir pats jutau, tik atėjęs į pareigas, tai perprasti tą bendrą vadybinę virtuvę, matyti daug administravimo funkcijų, tai suprantama, bet kai pradedi po kiek laiko jaustis drąsesnis ir saugesnis, ko gero, visiems linkėčiau nebijoti ir nevaržyti savęs stereotipinėmis įžvalgomis. Nes pati sistema ir pati vadovų atranka skatina save vis naujai įsivertinti pačiam“, – kalbėjo jis.
N.Buivydas savo ruožtu pažymėjo, kad švietimo sistemos atstovai neišnaudoja itin vertingos galimybės – partnerystės su verslu.
„Su aukščiausio lygio vadyba, su inovacijomis ir tuo sektoriumi, kur tos inovacijos ateina. Kaip bebūtų, vadybiniai sprendimai, pokyčiai ir inovacijos pirmiausia sukuriami versle. <...> Nereikia bijoti žiūrėti į verslą, kopijuoti jo, kviesti jį, mokytis iš jo. Man atrodo, švietimas ir verslas turėtų kuo daugiau bendradarbiauti. Šiuo metu verslas yra gerokai kylantis į viršų, matome ir socialinę atsakomybę, kiek verslas daug apie tai kalba, investuoja, jiems rūpi, ir ateityje to bus tik daugiau.
Mes, vadovai, turėtume išeiti pro mokyklos duris ir nueiti pas tuos verslo atstovus, klubus ar konkrečias įmones. Gal iš pradžių aplink mokyklą esančias įmones, ir pasakyti „sveiki, mes tame pačiame rajone – mums įdomu, ką jūs darote, kaip darote“. Tokie paprasti dalykai, kuriuos verslas jau seniausiai daro, mes mokyklose gal tik dabar pradedame, ir tai dar ne visur“, – kalbėjo Demokratinės mokyklos vadovas.
S.Nefachas taip pat svarstė, kad švietimo institucijos iš verslo galėtų pasimokyti vertės nustatymo ir jos kūrimo.
„Ko mes tikrai galime pasimokyti iš verslo aplinkos, tai išmokti kurti vertę ir matyti jos pridėtinę vertę pačiai įstaigai. Tada įgauni tą sėkmės pajautimą. <...> Prototipų ir tam tikrų idėjų kūrimas kaip tik ateina iš verslo aplinkos, ir kuo mes irgi galime džiaugtis – kai atsinaujina pats mokymosi turinys, kompetencijų laukas žymiai prasiplečia, ir, ko gero, pagauname dar labai svarbų reiškinį, kuriam turėtų kiekvienas vadovas skirti ypatingą dėmesį – tai mąstymo dizainas ir gebėjimas prototipuoti savo mintis pasitikėjimu ir nusikreipimu į pačius ugdytinius ir į pačią bendruomenę“, – pastebėjo jis.
Pabrėžia komunikacijos svarbą
N.Buivydo teigimu, ugdymo įstaigoms ne ką mažiau svarbi ir komunikacija, net jeigu kartais atrodo, kad komunikuoti nėra apie ką.
„Komunikacija švietime yra dar tokioje kūdikio stadijoje ir žengia tik pirmuosius žingsnius. Komunikacija yra labai svarbu – nesvarbu, kad tau atrodo, kad jos nereikia, kad turime visą komandą mokytojų ir mokinių – ji yra svarbi. Kad tau ir nieko netrūksta, bet tu turi komunikuoti išorei ir pasauliui, kaip gyveni, ką darai, galų gale, dalintis gerosiomis patirtimis.
Ir tavo komunikacija yra atsakinga, nes iš tavo komunikacijos gali pasimokyti kiti. Griauti sienas, nebijoti „apsinuoginti“, kažkuria prasme pasakyti, kas blogai, gal kur skauda, gal kokia problema yra. Tu gali ir ją komunikuoti, ir, tikiu, gauti gerų sprendimų“, – dėstė Demokratinės mokyklos įkūrėjas.
S.Neifachas savo ruožtu tvirtino, kad šios „komunikatoriaus“ rolės jau ėmėsi ir pats.
„Be abejo, ne vien tik mūsų įstaigų tinklapiuose tą viešinimą atlieki, bet pradėjome kurti netgi tokias mažas trumpas filmuotas žinutes ugdytinių tėvams. <...> Tumpai nusiunti trumpą aiškią žinutę, gauni pritarimą ir dar papildomų minčių, tai buriame komandą, kuri atsakingai plėtoja komunikacinius ryšius, bet tai tikrai yra tas kūdikis, kuriam reikia dar pasistūmėti ir augti“, – prisipažino VDU Švietimo akademijos docentas.
Paklaustas, kokių savybių labiausiai reikėtų ieškoti pas tikrą švietimo lyderį, jis be drąsos ir pasitikėjimo taip pat išskyrė ir atvirumą bei pagarbą.
„Jos reikia bet kokio lygmens švietimiečiui ir bet kokio lygmens darbuotojui. Jei tu tas vertybes skleidi pakankamai aiškiai, visi tuos dalykus pastebi ir žino, kad vadovo durys visada atviros, man atrodo, tai labai padeda auginti ir tuos pasekėjus, ir dalintis ta pačia atsakomybe. Dalijimosi kultūra augina ir stiprina bet kokios grandies žmones.
Būti lyderiu – tai būti, ko gero, lygiu tarp lygiųjų. Nors gal ir susiformuoja stereotipas, kad lyderis yra tas žmogus, kuris prisiėmęs viską į savo rankas ir valdo visą situaciją“, – tvirtino S.Neifachas.
„Įkvepiantis žmogus savo pavyzdžiu, energija, savo tam tikru šuoliavimu į priekį ir smalsumu įkvepia ir kitus. Švietimietis, kuris yra užsidaręs, yra ne tas žmogus, kuris kaip kapitonas vestų laivą atitinkama kryptimi“, – pridūrė jis.
N.Buivydas akcentavo ir tai, kad mokyklos vadovui turėtų rūpėti ne tik švietimas, bet ir visos kitos aplink švietimą esančios sritys.
„Manau, mokyklos vadovas turi turėti išskirtinai plačias domėjimosi sritis, būti smalsus. Tau neužtenka tik profesinių dalykų, bet tau reikia domėtis ir ekonomika, ir verslu, pildyti savo dvasinius indus, dirbti ties savo fizine savijauta, kad tu turėtum energijos eiti į darbą, energijos įkvėpti kitus, gebėtum lakstyti kabinetais ar iki savivaldybės“, – vardijo Demokratinės mokyklos vadovas.
