Apie skolą sužinojo per vėlai
Iš Donecko srities kilęs Jegoras Lietuvoje gyvena nuo 2015-ųjų – Vilniuje jis baigė specialią užsieniečių mokyklą ir išmoko lietuvių kalbą. Tuomet ukrainietis nusprendė stoti į Socialinių mokslų kolegiją, marketingo ir reklamos kūrimo studijas, už kurias, susiradęs darbą, mokėjo iš savo lėšų. Tačiau kelias iki diplomo finišo tiesiojoje jam apkarto.
Prieš pat diplomų gynimus studentas sužinojo, kad dar iš pirmo kurso turi likusią akademinę skolą, tad gintis savo darbo vaikinas nebegalėjo. Ne mažiau jį nustebino ir vienos iš dėstytojų elgesys.
„Pirmą kursą baigiau gerai, antro nelabai pajaučiau, nes buvo karantinas, o šiemet jau rašiau bakalaurą. Kai prasidėjo bakalauro rašymas, prasidėjo ir karas Ukrainoje – mes su suburta komanda važinėjome prie sienos, vežiojome maistą. Nors rašiau bakalaurą, su dėstytoja nekontaktavau, bet dalyvavau tarpinėse peržiūrose, siunčiau darbą, ir, kai reikėjo įkelti galutinį variantą, aš viską padariau, atėjau į parengiamąjį gynimą, ir man pasakė, kad turiu skolą iš kalbos kultūros dalyko.
Aš jos buvau nepastebėjęs, tad parašiau dėstytojai, kad turiu skolą ir norėčiau ją išsitaisyti. Ji man atrašė: „Nesugebi net elektroninio laiško lietuviškai parašyti, nesistebiu, kad turi skolą“. Man atrodo, kad taip bendrauti su užsieniečiais yra visiškai nenormalu, ypač, kai kolegija pabrėžia, kad priima studentus iš užsienio. Siunčiau ištaisytus darbus, bet pasakė, kad viskas blogai“, – prisiminė Jegoras.
Jis pridūrė, kad anksčiau kolegijos administracija apie akademinę skolą jo neinformavo.
„Mums sakė, kad iki kovo 1 dienos turime išsilaikyti visas skolas. Išsilaikiau, pasikalbėjau su studijų programos vadove, ir ji sakė, kad viskas gerai, galiu rašyti bakalaurą. Ir dvi ar tris dienas prieš parengiamąjį gynimą gavau laišką, kad turiu skolą iš pirmo kurso, kurios tiesiog nepastebėjau.
Atėjau į gynimą su baigtu darbu ir su pristatymu, man sako: „Mes tavęs neprileisim, eik iš čia“, – portalui lrytas.lt pasakojo studentas.
Pasak ukrainiečio, kolegijos atstovai liepė jam sugrįžti ir diplomą gintis kitais metais, o tokia procedūra privačioje kolegijoje esą atsieina 400 eurų.
„Parašiau apeliaciją, o ją vertino būtent ta dėstytoja, kuri man ir pasakė „ne“ – man čia irgi įdomus momentas, kad apeliaciją vertina žmogus, dėl kurio ji ir buvo parašyta.
Aš nesiruošiu mokėti 400 eurų vien už tai, kad vėl apsiginčiau diplomą. Manau, kad tai yra be galo nesąžininga, jog visą laiką iš savo kišenės mokėjau, o dar dabar, kai buvo žadamos nuolaidos ukrainiečiams – jų irgi nebuvo“, – pabrėžė Jegoras.
Pasak jo, toks kolegijos sprendimas sudarė keblumų ir dėl jo tolimesnio gyvenimo Lietuvoje.
„Dėl šio sprendimo negaliu gauti naujo leidimo gyventi, maniškis baigiasi po 3 mėnesių“, – sakė ukrainietis.
Kolegija: išimčių daryti negalime
Socialinių mokslų kolegijos direktorė Viktorija Palubinskienė savo ruožtu portalui lrytas.lt teigė, kad su šia situacija yra susipažinusi, tačiau pabrėžė, kad studijų sąlygos kiekvienam studentui yra vienodos.
„Šis studentas pas mus mokosi nuo pat pirmo kurso, tačiau pirmame kurse jis turėjo akademinį įsiskolinimą, ir ta akademinė skola niekur nedingsta, studentai turi teisę ir galimybę išsilaikyti tą skolą tą patį ar kitą semestrą. Kadangi tai yra viena akademinė skola, studentas gali būti keliamas į aukštesnį kursą. Visi studentai turi prieigą prie akademinių duomenų bazės ir mato savo akademinį įsiskolinimą, gali jį bet kada likviduoti.
Trečiame kurse visada yra tokia tvarka, kad studentas rengti baigiamąjį darbą gali tik tada, kai yra išlaikęs visus akademinius įsiskolinimus. Dėl tos priežasties studentui nebuvo skirtas baigiamojo darbo vadovas, kuris padėtų studentui rengti darbą. Tad studentas puikiausiai žinojo, kad turi skolų, gavo kelis pranešimus elektroniniu paštu, tačiau jis ignoravo šią informaciją, o vėliau, kai turėjo pateikti darbą parengiamajam vykdymui, kuris vyko gegužės 10 dieną, tada jis pradėjo ieškoti, kaip grįžti prie tos skolos“, – aiškino SMK vadovė.
Ji pridūrė, kad ukrainietis į savo studijų programos vadovą kreipėsi gegužės 6 dieną, nors gegužės 10-ąją jau būtų turėjęs gintis savo darbą.
„Turbūt per 4 dienas nėra įmanoma ištaisyti tam tikrų dalykų. Pagal galiojantį mūsų studijų reglamentą ir pagal bendrųjų studijų vykdymo tvarkos aprašą mes negalime šiam studentui leisti ginti baigiamojo darbo, nes jis turi akademinių skolų.
Teisės aktų pažeisti mes negalime – jeigu studentas turi kažkokių papildomų įsipareigojimų, jis nori veikti kažką kito, teikti humanitarinę pagalbą, tai jis turi galimybę kreiptis į studijų skyrių ir prašyti studijų sustabdymo ar kitų sprendimų, kurie leidžia suderinti tuos dalykus. Tačiau joks veiksmas nesprendžia pagrindinės problemos, kad studentas turi akademinį įsiskolinimą, kurį turėjo likviduoti iki baigiamojo darbo gynimo“, – nurodė V.Palubinskienė.
Ragina nepainioti studijų ir karo
Paprašyta pakomentuoti ir savo darbuotojos Jegorui siųstą žinutę SMK direktorė prisipažino, kad gegužės mėnuo – itin įtemptas laikas, tad natūralu, kad tokių frazių galėjo išsprūsti.
„Su juo bendrauja ir programos vadovas, apeliacijos mes negavome, bet apeliaciją rašyti reikia ten, kur galima ką nors apeliuoti. Jei jis apeliuoja, kad jam neleidžia gintis, tai nėra apeliacijos objektas, nes jis net formaliai negali būti prileistas prie gynimo.
Žinau, kad buvo konfliktas su dėstytoja, pas kurią jis ir turėjo akademinį įsiskolinimą, bet žinote, studentas parašo laišką nenaudodamas nei vienos lietuviškos raidės, jis skuba, spaudžia dėstytoją, o šitas laikas yra tikrai įtemptas visiems, ir išlaikyti egzaminą per 4 dienas dalyko, kurio tu nesimokei, nėra paprasta. Jis prašo išlygos ir tai nėra natūralus procesas, kad per 4 dienas susitvarkytų egzaminą. Studentas irgi turi rodyti norą tą daryti, atlikti užduotis, o ne prieštarauti kiekvienu atveju, kai dėstytojas kažko paprašo“, – aiškino V.Palubinskienė.
Ji tvirtino, kad šiuo atveju nereikėtų painioti studijų reikalų su humanitarine pagalba susijusios jo veiklos.
„Per visus šiuos mokslo metus dėl šios skolos jis gavo kokius 4 pranešimus, kad jis turi akademinę skolą ir turi ją išsilaikyti. Nereikėtų painioti dviejų dalykų – yra studijų procesas, tvarka, ir yra karas, šeimyninės aplinkybės. Mes negalime šių dalykų sudėti į vieną vietą.
Jis padėjo ukrainiečiams, mes irgi padedame ukrainiečiams, kiek galime, bet mes negalime šitoje vietoje pažeisti bendros tvarkos, kuri yra tiek mūsų dokumentuose numatyta, tiek valstybės reguliavimo mastu“, – kalbėjo kolegijos direktorė.
Pašnekovė pažymėjo, kad gintis savo baigiamąjį darbą Jegoras vis tiek galės tik kitais mokslo metais, tačiau jis gali rašyti atskirą prašymą, kad už tai jam susimokėti nereikėtų.
„Jeigu jis mato, kad jo mokestis dėl kažkokių priežasčių turėtų būti keičiamas, jis gali kreiptis atskiru prašymu, nurodydamas priežastis, ir galbūt šiuo atveju, jei tai yra humanitarinės priežastys, galbūt tai galėtų būti pretekstas svarstyti prašymą, kad jo baigiamojo darbo gynimo mokestis kitu laiku gali būti koreguotinas“, – teigė SMK vadovė.
Pasak V.Palubinskienės, baigiamieji gynimai kolegijoje jau pasibaigę.
„Mes tikrai lanksčiai žiūrime – sudarome visas sąlygas, kurios yra mūsų valioje, kad studentai galėtų laiku baigti studijas ir nekiltų papildomų kliūčių. Bet labai norisi, kad ir pats studentas rūpintųsi studijomis, nes jis pats už jas atsakingas“, – portalui lrytas.lt komentavo ji.
Visgi paklausta, ar kolegija gali sudaryti sąlygas, kad leidimas gyventi Lietuvoje Jegorui galiotų ir toliau, ji kalbėjo, kad čia „jau nebe kolegijos vidaus reikalas, o teisės aktai ir migracijos politika Lietuvoje.“
„Jeigu jis kreiptųsi su kitu prašymu, ar jis gali kartoti to dalyko kursą, tada galime išduoti pažymą, kad jis pas mus lieka ir kartoja kursą. Ar tai tiktų Migracijos departamentui, negaliu komentuoti, bet tai yra dialogo klausimai. Jeigu mes kalbame apie baigiamojo darbo gynimą, aš ir studentui pateikiau atsakymą, ir dabar galiu dar kartą pasakyti, kad gintis baigiamojo darbo šiemet jis negali, nes tai pažeidžia ir bendrus studijų reikalavimus, ir mūsų studijų reikalavimus. O kiti klausimai sprendžiami kalbėjimosi būdu“, – aiškino SMK direktorė.
