„Dabar pavasarį jau yra tikras įsivažiavimas į normalų gyvenimą, į kontaktinį mokymą, nes nebeliko ribojimų, nebeliko srautų reguliavimo. Ir pagaliau galima matyti mokytojų ir mokinių šypsenas!“ – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ mintimis dalijosi jaunuolis.
Abiturientas pasakoja, jog 2020-ųjų pavasarį šalyje įvedus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, mokykloje jautėsi tarsi svečias. O ir iššūkių tiek jam, tiek visai švietimo bendruomenei netrūko. Vaikinas neslepia, jog „matėsi sistemos apkrova, mokytojų nuovargis“. Ir nors pasiilgo tiek draugų, tiek mokytojų, darbuotis iš namų jam sekėsi neblogai.
Savo įžvalgomis laidoje dalijosi ir žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Pasak jos, tiek švietimo, tiek sveikatos ekspertai 2021-ųjų metų abiturientus praminė „prarastąja karta“. Prasidėjus karantinui, šie jaunuoliai mokėsi 11-oje klasėje.
„Mokytojai buvo nepasiruošę, mokiniai buvo nepasiruošę ir visiems buvo stresas. Ir būdami vienuoliktokai, jie buvo palikti vieni – visi mokytojai kiek galėjo, tiek bandė dėti jėgų ir pastangų, padedant tų metų, 2020-ųjų abiturientams“ – pasakojo žurnalistė.
Nepaisant visų pastangų, 2020-ųjų metų abiturientų brandos egzaminų rezultatai buvo itin prasti – valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė kas trečias jaunuolis.
Žurnalistės teigimu, po tokios brandos egzaminų sesijos, Lietuvos mokyklos gerokai sunerimo ir ėmė skirti daug daugiau dėmesio silpnesnių gebėjimų mokiniams: buvo organizuojamos papildomos pamokos, konsultacijos, kai kurios savivaldybės netgi samdė korepetitorius.
Dėka to, mokymo spragos buvo užpildytos. O 2021-ųjų metų abiturientai ėmė kratytis „prarastosios kartos“ etiketės – mokinių pasiekimai buvo visiškai kitokie, nei jų pirmtakų.
Tą pastebi ir abiturientas Andrius. Anot jo, tiems mokiniams, kuriems gerai sekėsi mokytis klasėje, gerai sekėsi ir namuose. „Kita vertus, tai sukelia problemų mažiau motyvacijos ar savarankiškumo turintiems mokiniams. Ypatingai tose pamokose, kuriose jie nėra stiprūs arba tikrai nesijaučia itin saugiai“, sako jis.
Todėl ir ruošiantis naujam mokslo sezonui būtent pažeidžiamiausius mokinius reikėtų turėti omenyje, pabrėžia žurnalistė J. Kučinskaitė.
Nors prieš šiuos mokslo metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija stengėsi aprūpinti Lietuvos mokyklas tiek nešiojamaisiais kompiuteriais, tiek hibridinio ugdymo įranga, pašnekovė neabejoja: „technika pati savaime problemos neišsprendžia“.
„Mes turėtume koncentruotis į tuos vaikus, kurie yra iš sunkiau gyvenančių šeimų: kuriems nėra, kas padeda, kurie galbūt neišmoko ir nėra išmokyti tėvų, nes tėvams nelabai rūpi mokslas. <...> Padėti tiems patiems silpniausiems ir vidutiniokams. Tie, kurie yra iš pasiturinčių šeimų, jie tikrai plaukia ir tikrai išplauks.
Jie visada išplaukdavo. Bet tas viduriukas, jeigu mes žiūrėtume tiek pagal akademinius rezultatus, tiek pagal socialinę statusą, tai jie ir yra tie, į kuriuos mes turėtume koncentruotis“ – akcentuoja pašnekovė.
