Šią situaciją žurnalo „Reitingai“ atstovai pristatė trečiadienį surengtoje švietimo įstaigų reitingų apžvalgoje.
„Mokyklos dažnai sako, kad ruošia mokinius gyvenimui. <...> Dabar gimnazijomis gali tapti kas nori – nulis reikalavimų. Šiandien gimnazija gali kaip nori rengti vaikus, tai ir turime 369 gimnazijas, ir kiekviena save supranta skirtingai.
Ką dabar mums su tuo daryti? Tai yra didelis sėkmės faktorius – vaiką atvesti į mokyklą šiandien yra loterija, nes vienose yra keliami akademiniai reikalavimai, kitose – geros savijautos reikalavimai, trečios ruošia gyvenimui, kas yra labai neapibrėžta“, – svarstė žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Dėl to esą kyla nemažai iššūkių – nemažai jaunuolių galiausiai nebepasirenka savo kelio ir tampa „Užimtumo tarnybos klientais“.
Kaip rašo „Reitingai“, daugiausia jaunuolių, kurie baigę gimnazijas nei mokėsi, nei dirbo, pastaruoju metu buvo Vilniaus rajono Eitminiškių gimnazijoje. Situacija esą ne ką geresnė ir kituose regionuose.
„Iš praėjusių metų laidos abiturientų net 85,71 proc. jų dirba nekvalifikuotus darbus, dar 14,29 proc. nežinia, ką veikia, o kur nors besimokančių nėra nė vieno. Nei studijuoja, nei dirba 44,44 proc. Anykščių rajono Svėdasų J. Tumo Vaižganto gimnazijos pernai metų laidos abiturientų, o dar 33,33 proc. baigusių šią mokyklą jaunuolių dirbo bet kokius nekvalifikuotus darbus. 22,22 proc. įstojo mokytis į profesinę mokyklą, nors gimnazijos tikslas nėra nei ruošti profesinei mokyklai, nei dirbti nekvalifikuotų darbų, nei „ruošti Užimtumo tarnybos klientus“, tai yra – nedarbui.
20 proc. Kauno rajono Piliuonos gimnazijos abiturientų taip pat nežinia, ką veikia po gimnazijos baigimo, dar 40 proc. dirba nekvalifikuotus darbus, 30 proc. mokosi profesinėje mokykloje, o bestudijuojančių aukštosiose mokyklose nėra. 36,36 proc. Šalčininkų rajono Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos abiturientų taip pat neaišku, kuo užsiima, dar 45,45 proc. verčiasi mažai kvalifikuotais darbais, 9,09 proc. mokosi profesinėse mokyklose, o universitetuose studijuoja 9,09 proc. baigusiųjų šią gimnaziją“, – rašoma tyrime.
Pasak G.Sarafino, mokyklos tokius rezultatus aiškina tuo, jog mokinius ruošia ne universitetams, o „geram gyvenimui“.
„Viskas gerai, kad jūs tokį tikslą turite, tačiau jei vaikas nori dirbti ar stoti į profesinę mokyklą, jis laisviausiai gali tai daryti po 10 ir po 8 klasės. O į gimnazijas ateina tie, kurie turi didesnių siekių.
Skandinavijoje tik nuo 50 iki 60 proc. dešimtokų ateina į 11 gimnazijų klasę. Pas mus gali ateiti visi. Tai yra mūsų švietimo sistemos kokybės bėda ir yda – jiems leidžiama. Ir tada mokykloje tampa madinga nesimokyti, tada mokyklos lygis krenta, nes nemotyvuoti vaikai užduoda toną, kad mokytis „ne lygis“, ir mokykla pradeda ristis“, – komentavo G.Sarafinas.
Kaip pavyzdį G.Sarafinas pateikė Marijampolės savivaldybę, kurioje mokymosi rezultatai gali būti labai skirtingi.
„Pernai iš Marijonų gimnazijos 80 proc. gimnazistų įstojo į aukštąsias mokyklas, 6 procentai nuėjo dirbti. Kita gimnazija šios savivaldybės – Igliaukos gimnazija. Į universitetus įstojo nulis, į profesines – trečdalis, dirbti nuėjo taip pat trečdalis, niekur nestojo ir nedirbo 15 procentų.
Turime dvi mokyklas toje pačioje savivaldybėje, ir įsivaizduokite, kokios yra skirtingos perspektyvos? Kaip dabar sakyti, kad mes rengiame žmones gyvenimui? Per kurią vietą?“, – svarstė G.Sarafinas.
„Priminsime, kad prieš daugiau nei dešimtmetį, 2011 m. birželį, Vyriausybė patvirtino mokyklų tinklo kūrimo taisykles, taip pat buvo priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija. Netrukus Švietimo mokslo ir sporto ministerija pavedė savivaldybėms iki 2012 m. vasario parengti mokyklų tinklo pertvarkos (optimizavimo) planą. Remiantis juo bei Švietimo įstatymu, gimnazijomis galėjo tapti tik tos vidurinės mokyklos, kurios siekia aukščiausių akademinių standartų.
Visos kitos vidurinės mokyklos, kurios neatitiko tiek įstatyme, tiek pertvarkos plane nustatytų taisyklių, 2015 m. turėjo tapti kitų tipų mokyklomis: pagrindinėmis, progimnazijomis arba pradinėmis. Dabartinė švietimo ministrė prieš keletą mėnesių pristatė naują mokyklų optimizavimo planą, deja, tos mokyklos, kurios pagal įvairius parametrus multiplikuoja švietimo „nekokybę“, panašu, kad ir toliau galės tai sėkmingai daryti. Jos neįtrauktos į optimizavimo planą“, – komentavo „Reitingų“ atstovai.
Naujausius švietimo reitingus galite pamatyti ČIA.
